Tai jau tikrai, kad teisėjos Loretos Braždienės atėjimas į Vilniaus apygardos teismo pirmininkės postą teisėsaugos šumacher‘iui (batsiuvys, vert. iš vokiečių k.) - Apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui ramybės ir stiprybės nepridės. „Ui, gefelt!“, - piktai keiksnos gantze macher‘is. Ui, kaip man dabar norisi naujai paskirtai teismo pirmininkei Loretai Braždienei keletą kibitz‘ų (patarimų, vert. iš jidiš k.) duoti, kad blatni advokatai, prokurorai kaip kokie raudonieji naciai po teismų koridorius su „rašteliais“ (kompiuteriniais failais) nešarintų ir teismų darbo netrikdytų. Priminsiu, kad jidiš kalba „gantze macher“ reiškia prakilnią personą, o žodis „gevalt“ – tai ištiktukas su gero siaubo emocija. Būna visko. Kai nutinka, tai ir nesiseka. Tuomet ir prakilnybę iš baimės graudus gešrai („geschrei“, - rauda, vert. iš jidiš k.) ištinka.
Ui, kaip reikia Vilniaus apygahhhdą išvalyti nuo šmotų ir nebišų („nebbish“ – apgailėtinas asmuo, vert. iš jidiš k.) košernai teisingai apie „objektyvų stebėtoją“ vograujančių, bet tuo pačiu Lietuvos piliečius – gojus teismuose į juodą neviltį varančių! Pirmiausia teisėja Loreta Braždienė turėtų nepasiduoti jarmulkių žavesiui ir kipišui. „Jarmulkė“ arba kipa - tai itin madinga, prašmatni kepuraitė tonzūrai ant praktikuojančio žydo kaukolės papuošti. Nu, kas teisybė, tai teisybė, kad žydų tautybės atstovai teisme viešpatauja ir klesti. Taigi, tiesiog būtų būtina turėti tvirtą stuburą daromam spaudimui pasipriešinti. Galbūt, derėtų gėlių darželį pasiravėti – teismo palociuose suvešėjusioms piktžolėms tvirtą „chana“ pasakyti. Nu ką jūs, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė tai tikrai nėra piktybiška. Ji netgi kuklinasi, sakydama: „Aš teisėja nebūsiu niekada.“ Kas teisybė, tai ne melas. Nu, bet dar tikresnė teisybė ta, kad teisėja Neringa Švedienė jaučia nenumaldomą pareigą ir pašaukimą civilines bylas teisingiems teisėjams skirstyti. Teismų sistemos kompiuteriui - „Liteko“ bylų skirstymo moduliui nieko kito nelieka, kaip tik žado netekti ir pagarbiai patylėti („Ui, gefelt!“) tuo metu, kai į sistemos ruletę yra vedama Zigmanto Šegždos pavardė. Iš praktikos žinau, ir Jūs, teismo pirmininke Loreta Braždiene turite žinoti, kad mano civilines bylas dieviškojo Chalimo dėka nagrinėja išimtinai mūsiškiai-saviškiai teisėjai - Jūra Marija Strumskienė ir/arba Andrutė Kalinauskienė. Tikras Vilniaus apygardos protuberantas – baudžiamųjų bylų teisėjas Audrius Cininas, nu, stačiai dievina makabriškomis pranašystėmis mus, gojus, stebinti. Cituoju Cininą:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Supraskite, varnas varnui akies nekerta, žyds žydo nesodina. Scenarijus piešiamas tiesiog pasakiškas – šventa Marijos žemelė suvisam taps the Kingdom of Heaven (Dangaus Karalyste) – Šiaurės Jeruzale. Gedimino prospekte ant Vilniaus apygardos teismo fasado vietoje KGB kankinių memorialo, kaip tikroje Jeruzalėje, iš akmenų bus sumūryta skylėta Raudų Siena, skirta iš lauko pusės į teisingą teismą rašteliams (blat‘ams) kaišioti. Lukiškių aikštėje besipuikuojantį Vyčio raitelį subtiliai įrėmins Dovydo žvaigždės žydros spalvos kontūrai. Nu joo, mensch... Daugiau niekas žodelio „nu“ nelaikys barbarizmu arba rusicizmu, nes kiekvienam lochui gojui bus įkalta į galvą, kad madinga jidiš kalba žodelis „nu“ yra normalus ir reiškia ne ką kita, kaip: „taip“, „na“, „aha“, „gerai“, „tai kas?“ Kai jau hebrajiškas rojus nebe už kalnų, nesunku pamatyti, kad apygahhhdos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pihhhmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė savo „kvadratisch“ štampuko pagalba be atodairos siunčia nepaklusnius šmotus lietuvius ant apygardos teismo ešafoto. Tam, kad darbštuoliai prižiūrėtojai chanevičiai, cininai, gingiskhanai, niekada darbo nepristigtų. Die arbeit macht frei! (darbas ne vilkas, į mišką nenurūks, - vertimas iš austrų k.:)). Pavyzdžiui, jau ir šiais laikais žmogaus teisų aktyvisto Zigmanto Šegždos visus teisminius skundus (o jų skaičius - per 160 vienetų) nagrinėja teisėjos Daivos Kazlauskienės updatinto kvadratisch „bylų paskirstymo modulio“ paskirti nuolatiniai etatiniai teisėjai - aškenazių tautos atstovai, kaip antai: Aiva Survilienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Regina Pocienė, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas. Pavyzdžiui, apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis dievagojasi esąs visiškai Sovietų valdžios reabilituotas tremtinys ir neginčijamai absoliutus Lietuvos patriotas. Nieko nuostabaus. Visi Sovietų KGB darbuotojai ir informatoriai, kiek man žinoma, turėjo praeiti taip vadinamos reabilitacijos skaistyklą. Ui, kaip teisėjai vengia prisipažinti esantys žydai! Ui, kaip jiems nesinori kalbėti apie savo darbinę ar „visuomeninę“ veiklą represinėse struktūrose Sovietų okupacijos metais! Dar vienas unikalus pretendentas į „objektyviuosius stebėtojus“ yra Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas teisėjas Rinaldas Adamonis (su potekste į poną V.Adamkovič). Nieko blogo negaliu pasakyti apie teisėją, mat, jis kartu su žmona Natalija priėmė sprendimą nutraukti nėštumą tam, kad įsiamžintų teisme papiltų gyvsidabrio nuodų istorijoje. Nu, o ką? Tik vidutinybės neturi trūkumų ar sukrėtimų. Žinau tik tiek, kad Rinaldo Adamonio gimtinėje – prieškario Raseiniuose buvo sinagoga, vadinama „Chajei O Dom“. Sinagoga sugriuvo ištikta žydų pogromo. „Chajei O Dom“ hebrajų kalba reiškia „kaip brolis ir sunki lemtis (nuosprendis)“ arba „kaip brolis ir ramybė po palme“. Jeigu „negojai“ globalinio atšilimo ir pasaulinio tvano scenarijų toliau rutulios tikslingai, jau greitai Raseinių rajone palmių plantacijas auginsime, palmių aliejų spausime ir į košę dėsime, juo turistų iš Izraelio kūnus paslaugiai tapšnosime. Jau dabar privalu žinoti, kaip naujalietuviškai skamba teisėjų dinastijos Rinaldo Adamonio ir Astos Adamonytės-Šipkauskienės pavardės – „ir sunki lemtis ta ramybė po palme“. Kas nelemta, tas ir nesiseka. O kol kas R.Adamonio kiekybiniai ir kokybiniai teisėjo profesinės veiklos vertinimo rodikliai blizga taip, kaip sidabrinės torpedos skriejančios taikinio link. Valstybinės reikšmės užsakymai vykdomi be priekaištų. Iš Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos pareigų atstatydintą Sigitą Jurgelevičienę teisėjas baudžiamojoje byloje gina aršiau už advokatą Aivarą (Ch)Alimą iš Motiekos ir Audzevičiaus kontoros. Nors iš darbo prieš gerą pusmetį išskrido, bet antsvorio - priaugintų lašinių, buvusi valstybės atkatų sistemos primadona dar nesuvalgė, po teismus ir prokuratūras jos samdyti atstovai kaip ant šluotų laksto. Broliai po palme nuo poniutės nuodėmingo kūno, aliejais ištrinto, aplipusias muses baido. Košernos Bonifacijaus atostogos, nu ar ne taip? Nu, o jeigu taip, tai tebūnie, kaip danguje taip ir ant žemės! Tik, vajezau, žmonės kalba, kad Ukmergės teismas nuo 2018-jųjų bus uždarytas! Sodoma ir Gomora! Adamsų Chajei O Dom sinagoga vėl užsidaro?! Žinia, teismų reforma pasakė – „chana“ Ukmergės teismui. Bet, nieko baisaus, nes paskui tas teismas bus stebuklingai atverstas į Rūmus (Vilniaus regiono teismo rūmus). Karalius mirė, tegyvuoja didysis žmonių teisėjas - karalius Adamonis Raseiniškis! Tik išrinktasis teisėjas, kaip tikras Kaščėjus Nemirtingasis, turi teisę išaiškinti baudžiamuosius įstatymus ir precedentus ne kaip kitaip, bet pagal savo vidinį įsitikinimą, įstaymus tiksliai pritaikyti „nuskriaustojo“ užsakovo naudai ir poreikiams taip įžūliai, kaip tai daro adamsų, abramsų mishpocheh‘ai (giminės, - vert. iš jidiš k.) Bepigu jiems taip elgtis, kai turi (vis dar?) tokį veikiančios išvien apygardos ir apeliacinio teismų „chevros“ palaikymą. „TEISINGAS KAIP ŽYDO BEZMĖNAS“, - teisingumą vykdantį teismą, sakyčiau, gan tiksliai apibūdino bočiai lietuviai. Ar bus kada nors žydų rojus Lietuvos žemelėje, dabar priklauso ir nuo pačios teismo pirmininkės teisėjos Loretos Braždienės. Tegyvuoja teisminės valdžios abortas ir apsivalymas nuo „teisinėje“ sistemoje nardančių išsigimėlių! Priešinkimės, per rinkimus balsuokime, kol nevėlu, už teisės viršenybę valstybėje ir pagarbą žmogaus teisėms. Gana murmėti pakampiuose ir kentėti nuo teisėsaugos represijų, bauginimų, grasinimų, terorizavimo, savavaldžiavimo, plėšikavimo, atviro turto prievartavimo, vaikų paėmimo, atplėšimo nuo šeimų, prisidengiant specialiai tam sukurtu „apsaugos“ nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu. Pasakykime vieningą „ne“ Lietuvos ir pasaulio lietuvių visuomenės dirbtiniam supriešinimui pasitelkiant taip vadinamo konstitucinio teismo naujai kurpiamas virškonstitucines doktrinas (dogmas) bei šarlatanišką mistiką - „konstitucijos dvasią.“ Aktyviai burkimės į išsivaduojamąjį judėjimą. Junkimės prie tautos teisuolio Aurimo Drižiaus pasipriešinimo iniciatyvos. Šaukiu aš tautą į lemiamą kovą prieš raudonųjų nacių priespaudą, į kovą už laisvę ir nepriklausomybę. Tai paskutinis šansas – dabar arba niekada. Raudonasis maras turi būti persekiojamas taip, kaip tai numato galiojantis baudžiamasis įstatymas. Visų šalių lietuviai - vienykimės! Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus
0 Comments
„Nenusidėjęs šventas nebūsi“, - sako lietuvių liaudies patarlė.
Teksto autorius mano, kad Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkė, teisėja Egidija Tamošiūnienė atskleidė visą tiesą apie tai, kaip galima subtiliai daryti neteisėtą poveikį teismams. Teisėja Egidija Tamošiūnienė yra įtakinga dar ir tuo, kad užima Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos pirmininkės postą. Jos vadovaujama komisija atlieka periodinį ir neeilinį teisėjų profesinės veiklos vertinimą. Kiekvieno teisėjo veikla vertinama kas 3 arba 5 metai. Komisijos išvados dėl kiekvieno teisėjo veiklos rezultatų saugomos teisėjo asmens byloje. Taigi, asmens bylose sistemingai kaupiama informacija apie teisėjų ir net teismų pirmininkų profesinę veiklą, jų charakteristiką, kvalifikacijos lygį ir padarytas klaidas. Natūralu, kad teisėjas, norėdamas gauti geresnį veiklos įvertinimą, atsižvelgs į savo tiesioginio viršininko – teismo pirmininko daromas pastabas. Mat, šefo surinkta detali informacija kartu su teisėjo veiklos vertinimu keliauja tiesiai į teisėjo asmens bylą. O jau tada nuo teisėjos Egidijos Tamošiūnienės vadovaujamos komisijos malonės priklausys teisėjo, teismo skyriaus pirmininko ir teismo pirmininko tolesnė karjera arba karjeros pabaiga. Ne veltui yra sakoma, kad tas, kas turi informaciją, valdo pasaulį. Norėdamas atskleisti visuomenei apie tai, kiek asmens bylose saugoma informacija gali daryti teisėjus pažeidžiamus, 2017-07-07 dieną autorius paprašė Teisėjų tarybos, kad ši pateiktų teisėjų veiklos vertinimo metu padarytas išvadas apie grupės teisėjų profesinę veiklą ir asmenines savybes. Autorių sudomino savaitraščio „Laisvas laikraštis“ publikacijose linksniuojami teisėjai: Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Vilniaus apygardos teismo skyrių pirmininkės Neringa Švedienė ir Daiva Kazlauskienė, šio teismo teisėjai Laureta Ulbienė, Stasys Lemežis, Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Audrius Cininas, Stasys Punys, Regina Pocienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė bei Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas, teisėjas Rinaldas Adamonis. 2017-07-18 dieną Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus persiuntė minėtą autoriaus prašymą jam pavaldžiai Nuolatinei teisėjų veiklos vertinimo komisijai, kuri tvarko autoriaus prašomus dokumentus. Deja, toliau įvykiai klostėsi taip, kaip skelbia lietuvių liaudies išmintis: „Šventas Motiejus kelius taiso, o šventas Kazimieras ardo.“ Autoriui adresuotame 2017-07-27 rašte Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, vadovaudamasi Teismų įstatymo nuostatomis, atsisakė pateikti skaitytojams išvadas apie teisėjų profesinę veiklą. Nesinorėtų tikėti tuo, kad komisijos pirmininkė E.Tamošiūnienė pakluso aukščiau išvardytų teisėjų reikalavimui neviešinti duomenų. Dar labiau nesinorėtų tikėti ir tuo, kad komisijos pirmininkė bijo patekti į savo tiesioginio šefo - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nemalonę tuo atveju, jeigu į viešumą patektų teisėjo Algimanto Valantino asmens byloje esanti informacija apie jo profesinę veiklą, asmenines savybes ir praeityje padarytas klaidas. Yra pagrindas manyti, kad teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, 1985 metais pradėjęs tardytojo karjerą okupacinį Sovietų Sąjungos režimą aptarnaujančioje prokuratūroje, galėtų būti padaręs dalykų, kuriais dabar negalėtų didžiuotis. Ar sovietų okupacijos metu Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas Algimantas Valantinas buvo Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys ir ar jis bendradarbiavo su nusikalstamomis KGB struktūromis - tai rimta Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko profesinės etikos problema, kurią Algimantas Valantinas turėtų viešai deklaruoti ir spręsti iš esmės. Skaitytojus turėtų nustebinti aukščiausio rango teisėjos E.Tamošiūnienės 2017-07-27 rašto-atsakymo turinys. Pavyzdžiui, sunku suprasti, kodėl komisijos vadovė E.Tamošiūnienė teismo pirmininką Rinaldą Adamonį nepagarbiai vadina Pinaldu Adamoniu. Dar didesnę nuostabą kelia komisijos pirmininkės aplaidumas darant nuorodą į Teismų įstatymo teisės normas. Savo paaiškinime ji teigia, kad klausimus, susijusius su teisėjų veiklos vertinimo procedūra ir jos metu gautų duomenų naudojimu, reglamentuoja Teismų įstatymo 3 skirsnis. Autorius nustatė, kad Teismų įstatymas susideda iš 7 dalių, dalys skirstomos į skyrius, skyriai – į skirsnius, o skyriai ir skirsniai – į straipsnius. Taigi, yra akivaizdu, kad komisijos pirmininkės nuoroda į įstatymo 3 skirsnį nėra korektiška, nes įstatyme trečias skirsnis yra ne vienas. Komisijos pirmininkė E.Tamošiūnienė atsisakymą teikti informaciją apie teisėjus paaiškino tuo, kad esą „komisijos išvados dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų saugomos teisėjo asmens byloje ir šie rezultatai gali būti naudojami TIK Teismų įstatymo 91-1 str. 2 d. nustatytais tikslais – organizuojant teisėjų mokymą, skatinant juos kelti kvalifikaciją, sprendžiant teisėjų paaukštinimo klausimus ir kt.“ Beje, komisijos pirmininkė užmiršo paminėti tai, jog tas pats įstatymo straipsnis numato ir duomenų naudojimą tobulinant teismų administravimą. Taigi, paviešinus minėtą informaciją, visuomenė galėtų sužinoti, kokią įtaką teismų administravimo tobulinimui daro teisėjų veiklos vertinimas bei kas nuveikta tobulinant teismų ir teisėjų veiklą. Priešingai nei aiškina pirmininkė E.Tamošiūnienė, autorius nemato jokių teisinių kliūčių paskelbti informaciją apie teisėjų profesinės veiklos vertinimą, kadangi Teismų įstatyme neegzistuoja konkreti teisės norma, draudžianti viešinti tokio pobūdžio informaciją. Be to komisijos pirmininkė, padarydama išvadą, jog duomenų apie teisėjų profesinę veiklą negalima viešinti, nes jie „gali būti naudojami TIK Teismų įstatymo 91-1 str. 2 d, nustatytais tikslais“, autoriaus nuomone, netinkamai išaiškino teisės normą, kadangi pirmininkė negalėjo paaiškinti, kaip minėtų duomenų paskelbimas prieštarautų įstatyme numatytiems tikslams objektyviai spręsti klausimus, susijusius su teisėjų paaukštinimu, teisėjų kvalifikacijos ir teismų administravimo tobulinimu. Greičiau priešingai. Teisėjas būtų TIK dar labiau įsipareigojęs tobulėti ir dar labiau būtų motyvuotas ištaisyti savo klaidas, dirbti kokybiškai, jei toks įsipareigojimas būtų viešas. Bet, panašu, kad bočiai lietuviai buvo teisūs sakydami, kad tūlas ponulis „vartosi kaip tik šventas Laurynas ant blėkos“. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės, teisėjos E.Tamošiūnienės užimta pozicija, autoriaus manymu, daro žalą teisėjų ir teisingumą vykdančių teismų prestižui, kelia rimtų abejonių teismų veiklos skaidrumu bei paneigia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia: „Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.“ Dabar, gi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino dešinioji ranka - teisėja Egidija Tamošiūnienė dėl visiškai nesuprantamų priežasčių atsisako atskleisti skaitytojams duomenis, pagrindžiančius aplinkybę, kad aukščiau išvardyti teisėjai yra nepažeidžiami, nešališki, nepriklausomi nuo pašalinio poveikio ir verti visuomenės pasitikėjimo. Remdamasis išdėstytu, autorius daro išvadą ir mano, kad įslaptinta informacija apie teisėjų profesinės veiklos pliusus ir minusus gali būti naudojama kaip tobulas šių valstybės tarnautojų valdymo instrumentas siekiant turtinės arba kitos asmeninės naudos. Šantažas ir kompromituojanti informacija yra laiko patikrinti metodai, pasiskolinti iš nusikalstamos sovietinės struktūros – KGB arsenalo. Manau, kad dešinioji Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko A.Valantino ranka - teisėja Egidija Tamošiūnienė savo veiksmais atskleidė, kad teismai turi ką slėpti nuo visuomenės. Sprendimų priėmimas už akių, informacijos apie teisėjų profesinės veiklos vertinimą įslaptinimas yra akivaizdūs antidemokratinio, autoritarinio režimo reliktai, keliantys grėsmę Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui. Zigmantas Šegžda Savaitraštyje ir internetiniame portale „Laisvas laikraštis“ daug rašoma apie tai, kaip už rankos nutverti prokurorai, eksprokurorai, ekskomunistai, legalizavęsi KGB budeliai ir jiems atstovaujanti taip vadinamų „verslinykų“ fauna atsiprašinėja esą jie čia niekuo dėti, esą „vsio zakonno“, viskas daroma pagal įstatymą. Tačiau šiandien šios temos neliesiu. Manau, kad mūsuose vyksta ir kiti, ko gero, dar baisesni dalykai.
Daugiau niekada nebūsiu tas, kas buvau, nuo tos dienos, kai 2014-aisiais į mano privatų gyvenimą įsibrovė Vilniaus apygardos teismo teisėjas, buvęs generalinis prokuroras, o dabar - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas. Aš ir minėtas teisėjas nesame pažįstami. Tačiau esu žiauriai nukentėjęs dėl šio teisėjo priimtų sprendimų. Nuo 2014 metų iki dabar valstybės represinės struktūros pastoviai mane terorizuoja, žemina mano asmens orumą. Užtenka paminėti faktą, kad 2014 - 2016 metais buvo sufabrikuotos ir man iškeltos 22 baudžiamosios bylos. Už Generalinės prokuratūros vairo stojus ukmergiškiui teisėjui Evaldui Pašiliui, prokuratūroje buvo nutraukta 21 byla kaip neteisėta. Tačiau viena man iškelta baudžiamoji byla-klastotė liko ir jau daugiau kaip metus yra nagrinėjama Ukmergės rajono apylinkės teisme (teisėjas Rinaldas Adamonis), nors byla pagal teismingumą priskirtina Vilniaus rajono apylinkės teismui. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-23 dienos nutartimi teisėjas Algimantas Valantinas nusprendė, kad valstybės represinės struktūros mane suėmė nepažeidusios procesinės teisės normų. Gi, 2015-02-18 dienos teismo nutartimi tas pats teisėjas nutarė, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvau laikomas suimtas neteisėtai. 2016-aisiais atleisto iš pareigų Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus favoritė prokurorė Vida Bracevičienė, bandydama mane palaužti, 2014-12-03 dieną kreipėsi į teismą su prašymu suimti mane 90 dienų terminui, tačiau po 50-ties dienų persigalvojo ir nusprendė paleisti mane į laisvę. Matyt, susiprato, kad suėmimu įbauginti manęs nepavyks. Valstybinio terorizavimo esmė yra ta, kad taip vadinami verslinykai nusprendė kriminalizuoti turtinį ginčą, kilusį tarp namo bendrasavininkių. Dabar jie turi tikslą prisiteisti iš manęs milžiniško dydžio moralinius „nuostolius“. Pasirodo, kad agresorius, puldamas auką, ne tik apturėjo naudos, bet dar ir patyrė „moralinę žalą“. Taigi, verslinykų fauna prievartauja iš manęs didelės vertės turtą (BK 181 str. 3 d.) – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą Vilniaus rajone šalia Vilnojos ežero. Protu sunkiai suvokiama, kodėl buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Sigitos Jurgelevičienės liejamas krokodilo ašaras už gryną pinigą priėmė į Generalinę prokuratūrą ką tik atsikrausčiusi prokurorė Jolita Kančauskienė, Vilniaus apylinkės prokuroras Vilius Paulauskas, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Arvydas Sinis, įvairių teismų teisėjai, kaip antai: Algimantas Valantinas, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaite, Saulius Jakaitis, Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Stasys Punys, Ainora Kornelija Macevičienė, Aiva Survilienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Rinaldas Adamonis. Minėti asmenys, manau, nepagrįstai pradėjo, prisidėjo ir/arba tebetęsia mano asmens baudžiamąjį persekiojimą. Negalėdamas pakelti valstybės organų taikomų represijų naštos ir nepagrįstai iškeltų baudžiamųjų bylų gausos, 2016 metais pareiškiau prašymą Švedijos Karalystei dėl politinio prieglobsčio suteikimo. Man iškelta suklastota baudžiamoji byla, pagal savo esmę panaši į rezonansinę KTU docento Bronislovo Burgio bylą, verslinykų faunos parėdymu tęsiasi ketvirtus metus, nors įstatymas tokioms byloms ištirti numato tik šešerių mėnesių terminą. Panašaus plauko verslinykų įnirtingai puolamą Bronislovą Burgį 2016 metais išteisino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Dėl daromų nusikaltimų ir žmogaus teisių pažeidimų esu padavęs kelis šimtus pareiškimų ir skundų prokuratūrai, teismams, kitoms valdžios institucijoms. Dėl tos pačios priežasties buvau priverstas paduoti į teismą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir Teisingumo ministeriją – bylos numeris 2-2673-433/2017. Ko gero, tūlas juokingas maksimalistas-ekstremalas galėtų didžiuotis, turėdamas galimybę mesti pirštinę Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Algimantui Valantinui. Neveltui sakoma, kad apie žmogaus didybę galima spręsti pagal tai, kokius priešus jis turi. Teisėjau, eksprokurore, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojau, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininke Algimantai Valantinai, kada gi pagaliau susivoksite, kad esate Persona non grata (nepageidaujamas asmuo) pernelyg ilgai užsibuvęs mano privačiame gyvenime? Kažin, ar kada nors susimąstėte apie tai, kad būdamas absoliučios galios pozicijoje pasmerkėte mane sunkiai pakeliamoms kančioms ir išgyvenimams. Kodėl nenorite suprasti, kokią baisią neteisybę jaučia nepagrįstai ir nebūtais dalykais apkaltintas, valstybės represinių struktūrų nuožmiai ir sistemiškai persekiojamas žmogus?! Kilpa ant kaklo – menka paguoda. Taigi, bet kokie bandymai neteisėtai suvaržyti asmens laisvę, atimti iš žmonių jų privačius gyvenimus turi būti vertinami kaip šiurkščiausias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimas. Štai kodėl Lietuvos valstybė Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimi tiek daug jai iškeltų bylų dėl žmogaus teisių sisteminio pažeidimo. Žmogaus teisių pažeidimai garsiai ištransliuoja pasauliui žinią apie Lietuvos valstybę užgrobusios sovietinės nomenklatūros nusikaltimus ir savivalę. Iš neapykantos valdžią uzurpavusių ekskomunistų santvarkai tauta masiškai kraunasi lagaminus ir bėga į užsienius, kur akys mato, kuo toliau nuo gresiančių negandų ar bado. Netiesa, kad šuo kariamas pripranta. Man yra mielesnis mano asmeninis gyvenimas. Bet ne ekskomunistų primestasis. Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus Bado akcija S.Daukanto aikštėje atskleidė Lietuvos teisminės valdžios bejėgiškumą užkardant plataus masto valstybės tarnautojų korupciją. Tapinų ir jasukaityčių demagogija dėl bado akcijos didvyrių tik dar labiau išryškino Lietuvą užvaldžiusių sovietinių komunistų nomenklaturščikų konvulsijas. S.Daukanto aikštėje badaujantys Piliečiai yra pasiryžę mirti ant Prezidentūros slenksčio, norėdami paskelbti pasauliui, kad teisės viršenybė, teismo nepriklausomumas, pagarba žmogaus teisėms, pagarba žmogaus orumui mūsų valstybėje yra tik tušti žodžiai, kuriais gali patikėti nebent tūlas naivuolis.
Teismų veiklos skaidrumas ir nepriklausomumas neįmanomas, kol teismuose darbuojasi pažeidžiami valstybės tarnautojai. Dėl daromo neteisėto poveikio teisėjas sprendimus teisme gali priimti ne vadovaudamasis įstatymais, savo teisine sąmone ir vidiniu įsitikinimu, bet iš baimės, kad nebūtų išviešintas kompromatas. Reikalingos bylos paskiriamos nagrinėti teisėjams, priklausantiems pažeidžiamųjų grupei. Štai kodėl didžiausią poveikį teismo sprendimui daro asmuo, paskiriantis reikalingą bylą iš anksto numatytam teisėjui. Teksto autorius išanalizavo bylų skirstymo teisėjams plonybes ir nustatė, kaip gali būti piktnaudžiaujama LITEKO sistemos trūkumais. Visų teismų teisėjams bylos privalo būti paskiriamos naudojant kompiuterines programas, t.y. naudojant automatizuotą teisėjų atrankos būdą. Šis būdas reiškia, kad teisėjai parenkami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), kai, laikantis nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo principų, užtikrinamas atsitiktinis skyrimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų. Bylas skirstantis asmuo bylą teisėjui ar teisėjų kolegijai skiria tada, kai teismo darbuotojai LITEKO sistemoje suformuoja bylą - elektroninę bylos kortelę. Teisėjo parinkimą Modulis atlieka automatizuotu būdu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į teisėjui jau paskirtų bylų skaičių, teisėjo užimtumą „kitoje veikloje“, į laikotarpius, kada teisėjas negali nagrinėti bylų (pvz., dėl atostogų, komandiruotės, kvalifikacijos kėlimo ir kt.) arba dėl teisėjo akivaizdžiai didesnio darbo krūvio. Autoriaus nuomone, Teisėjų tarybos „Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas“ pateikia eilę metodų, kaip galima priversti tarnauti bylų skirstymo modulį taip, kad šis sugeneruotų reikalingą teisėją. Šio pažeidimo atveju teismuose naudojama gudri sąvoka – „nukrypimas nuo Modulio sudaryto eiliškumo.“ Teoriškai yra numatyta, kad Modulis, nustatydamas bylos paskyrimą teisėjui, sudaro teisme galinčių šią bylą nagrinėti teisėjų eilę, kurios laikantis skiriamas bylą nagrinėsiantis teisėjas. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos), skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas. Bylų paskirstymo teisėjams „sistema“ numato eilę išimčių, kada galima „nukrypti“ nuo Modulio sudaryto eiliškumo. Tokiais atvejais reikalinga byla paskiriama tam, kam reikia, apskritai nesinaudojant automatizuotu atrankos būdu, bet naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“. Autoriaus nuomone, taip vadinama funkcija „privalo nagrinėti“ sudaro galimybę piktnaudžiauti ir paskirti pažeidžiamus teisėjus. Ypač originalus būdas, kaip galima modifikuoti arba iki minimumo sumažinti teisme galinčių konkrečią bylą nagrinėti teisėjų eilę, yra išrastas Vilniaus apygardos teisme 2015 metais. Šią aplinkybę patvirtina autoriui adresuotas 2017-07-07 minėto teismo raštas Nr.CR-133. „Liaudžiai prašant“ nuo 2015 metų civilinių bylų teisėjai (skyriaus vadovė Neringa Švedienė) įsivedė taip vadinamą specializaciją dėl šeimos teisinių santykių, nors iki tol šią bylų kategoriją nagrinėjo visi be išimties civilinių bylų skyriaus teisėjai. Toliau, dar gražiau - teismo pirmininko Vytauto Zeliankos įsakymais „šeimos santykių“ teisėjų skaičius buvo nuosekliai mažinamas. Jeigu 2015 metais šeimos bylos buvo skiriamos penkiems teisėjams, tai nuo 2016 metų šios bylos skiriamos trims teisėjams – Loretai Bujokaitei, Andrutei Kalinauskienei ir Zitai Smirnovienei. O nuo 2016 m. balandžio mėnesio bylas dėl šeimos santykių nagrinėja tik teisėjos Loreta Bujokaitė, Andrutė Kalinauskienė ir Jūra Marija Strumskienė. Jeigu kada nors išaiškėtų, kad pastarosios teisėjos patenka į pažeidžiamųjų sąrašą, tuomet apskritai nebūtų jokios kalbos apie teisės viršenybę ar kokį nors teismo nepriklausomumą. Bylų paskirstymo „sistema“, autoriaus nuomone, numato ir kitus būdus reikalingiems teisėjams filtruoti ir taip „teisėtai“ išvengti automatizuoto teisėjų atrankos būdo. Pavyzdžiui, galima keletui valandų imituoti teismų informacinės sistemos išjungimą (tuo atveju teismuose sakoma: „gedimas sistemoje“). „Gedimo“ atveju Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad teisėjus galima paskirti ir nesinaudojant Moduliu, kadangi atlikti veiksmus automatizuotu atrankos būdu „nėra techninių galimybių“. Paskyrus bylą teisėjui nesinaudojant Moduliu, vėliau, atsiradus „techninėms galimybėms“, paskirtas bylą nagrinėti teisėjas į elektroninę bylos kortelę įvedamas naudojantis funkcija „privalo nagrinėti“. Be to, kiekvienas teismas nusistato taisykles, kam yra suteikiama „filtravimo“ teisė, t.y. teisė į LITEKO sistemą įvesti duomenis naudojant funkcijas - „priežasčių šablonus“ ir „prioritetinių bylų klasifikatorių“. Naudojantis „priežasčių šablonų“ funkcija Modulyje standartizuotai nurodomos priežastys ir teisiniai pagrindai, dėl kurių „nukrypstama“ nuo skirstomų bylų eiliškumo arba keičiamas bylą nagrinėti paskirtas ir nagrinėjantis teisėjas. Taigi, tuo atveju, jei Modulis sugeneravo neparankų teisėją, nekyla jokių problemų jį pakeisti teisėju, patekusiu į pažeidžiamųjų sąrašą. Tereikia mokėti tinkamai naudotis įvairiomis bylų paskirstymo „sistemos“ funkcijomis. Dabar laikas susipažinti, kaip dirba bylų skirstymo meną labiausiai išmanantys asmenys - Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus vadovė, teisėja Daiva Kazlauskienė bei civilinių bylų skyriaus vadovė, laikinai teismo pirmininko pareigas einanti teisėja Neringa Švedienė. Atsakydama į autoriaus 2017-07-17 skundą, 2017-07-28 rašte Nr. TR- 563 teismo pirmininkė Neringa Švedienė dievagojosi, kad „visos teisme gautos bylos yra registruojamos LITEKO sistemoje, todėl jų paskirti nesinaudojant paskirstymo moduliu – nėra galimybės (...) Visi Jūsų skunde nurodyti pareiškimai/skundai buvo paskirti naudojantis (...) bylų paskirstymo moduliu ir bylų skirstymo taisyklių pažeidimų – nenustatyta.“ Autorius galvoja, kad teisėja Neringa Švedienė, švelniai tariant, persūdė, nes, kaip jau buvo minėta, Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad teisėjus galima paskirti ir nesinaudojant Moduliu. Be to, autorius turi pagrįstą manymą, kad kažin, ar teisėja Neringa Švedienė buvo motyvuota realiai ištirti, surasti ir paviešinti savo pačios ir savo kolegės teisėjos Daivos Kazlauskienės padarytus galimus pažeidimus. 2017-08-07 dieną autorius paprašė Vilniaus apygardos teismo pirmininką pateikti detalų išaiškinimą, kaip veikia bylų skirstymo modulis autoriaus skundų nagrinėjimo atveju. Be to buvo prašoma paaiškinti, kodėl 2016-2017 metais baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė šešis autoriaus skundus paskyrė nagrinėti tai pačiai teisėjai - Ainorai Kornelijai Macevičienei. Dar autorius domėjosi, kodėl 2016-2017 metais teismo pirmininkė Neringa Švedienė autoriaus iškeltoje civilinėje byloje paduotus penkis atskiruosius skundus paskyrė nagrinėti išimtinai „etatinėms“ teisėjoms - Jūrai Marijai Strumskienei ir Andrutei Kalinauskienei. Kiti labiausiai įsimintini „etatiniai“ teisėjai, kuriuos skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė paskyrė nagrinėti autoriaus skundus, - tai Algimantas Valantinas (dabartinis Apeliacinio teismo pirmininkas), Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Stasys Punys, Arūnas Kisielius, Stasys Lemežis, Regina Pocienė. Kaip matome iš autoriui adresuoto 2017-08-09 Vilniaus apygardos teismo pirmininkės Neringos Švedienės rašto Nr. CR-161, pastaroji negalėjo tinkamai paaiškinti, kaip konkrečiai veikia bylų skirstymo modulis autoriaus skundų nagrinėjimo atveju. Teisėjų tarybos taisyklės numato, kad tuo atveju, kai bylas teisėjams skirstantis asmuo (šiuo atveju - Daiva Kazlauskienė ir Neringa Švedienė) patvirtina bylos paskyrimą teisėjui, Modulis išsaugo šiuos duomenis suformuodamas teisėjo paskyrimo dokumentą – teisėjo skyrimo protokolą. Protokole nurodomi šios bylos duomenys, teisėjų sąrašo kriterijai, pritaikyti koeficientai ir kita reikšminga informacija. Nors autorius ir prašė, teismo pirmininkė Neringa Švedienė atsisakė pateikti jį dominančių bylų elektronines bylų korteles ir bylų paskirstymo teisėjams protokolus skiriant tekste išvardytus teisėjus. Teisėja Neringa Švedienė atsirašė, kad tokių duomenų teikimas reikalauja papildomo LITEKO duomenų apdorojimo, tad prašomi duomenys nebus teikiami. Autorius mano, kad teisėja šiuo klausimu nebuvo visiškai sąžininga, kadangi bylų skirstymo modulis leidžia atspausdinti jau sudarytą teisėjų skyrimo protokolą, nes modulis išsaugo suformuotą teisėjo skyrimo elektroninį dokumentą. Tai reiškia, kad norint pateikti autoriaus prašomus duomenis, papildomas LITEKO duomenų apdorojimas nereikalingas. Pagrįstas abejones tekste išvardytų teisėjų veiklos skaidrumu turėtų kelti ir teismo pirmininkės Neringos Švedienės prieštaringi teiginiai. 2017-07-28 rašte Nr. TR-563 teismo pirmininkė tvirtino, kad „visos teisme gautos bylos yra registruojamos LITEKO sistemoje“. Tai reiškia, kad LITEKO sistemoje privalo būti registruojamos ir visos teismo nutartys, priimtos šiose bylose. Gi, 2017-08-09 rašte Nr. CR-161 teismo pirmininkė Neringa Švedienė teigia, kad autoriaus nurodytos šešios (!) teisėjos Neringos Švedienės nutartys nėra užregistruotos LITEKO sistemoje. Taigi, turime dar vieną galimybę toliau aiškintis, kokią katę maiše mums nori įpiršti Vilniaus apygardos teismo etatiniai teisėjai. Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus |
Zigmantas Šegžda:
Nuo 2014 metų valstybės represinės struktūros mane sistemingai terorizuoja, žemina mano asmens orumą. ArchivesCategories |