Raudonasis maras |
Psichodrama teisėjų korupcijos byloje įgauna pagreitį. 2018-06-04 d. Seimas, patvirtindamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, paskelbė ultimatumą valstybę de facto užvaldžiusiai Cosa Nostrai (liet. Mūsų Reikalas). Į kryžminę ugnį patekusi teisminė valdžia bando pabėgti nuo atsakomybės ir baimingai žvalgosi atgal: o ką pasakys jos tikrasis šeimininkas - Capo Crimini (liet. Šeimos bosas)?!
„Mūsiškės“ Cosa Nostra struktūra suformuota susivienijus TSRS KGB kariškiams, agentams, komunistams ir vietiniams oligarchams. Pavojus tas, kad šis nusikalstamas susivienijimas ima valdžią itin profesionaliai taikydamas nekonvencinio (hibridinio) karo taktikas. Dar pavojingiau, kad oligarchas į hibridinį karą gali mesti beveik neribotus piniginius išteklius. Pinigus Cosa Nostra grobsto iš valstybės biudžeto per valstybės viešųjų pirkimų sistemą, o jų pristigus –nubyra iš Skandinavijos bankuose išplautų nusikalstamo pasaulio milijardų. Pinigai skiriami valstybės pareigūnų, politikų, prokurorų, teisėjų, advokatų ir žiniasklaidos pirkimui. Jei žmogus bando pasipriešinti, apie jį renkama (fabrikuojama) ir viešinama kompromituojanti informacija, jam keliamos strateginės teisminės bylos, pasitelkiami korumpuoti prokurorai ir teisėjai. Žmogus sugniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga ir taip jam „perlaužiamas nugarkaulis“. Beje, teko girdėti, kad šį itin madingą mafijos tarpe posakį „perlaužti nugarkaulį“ mėgsta kartoti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė. Seimo dokumentuose viešai konstatuotas trijų pakopų teismų sistemos korupcinis užvaldymas, neteisėtų galios grupių įtaka teisingumo vykdymui ir jų nebaudžiamumas. MG Baltic skalikas Tomas Dapkus „man pojebat ko tu nori“ įsako teisėjui. Siejamas su koncernu kažkoks žurnalistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui – „pojebat ko tu nori“ ?! Ir Vytautas Greičius praleidęs krepšinio varžybas klusniai susitinka su Cosa Nostra žmogumi. Arba prezidentės D. Grybauskaitės „tulpių pašto“ susirašinėjimas su Eligijumi Masiuliu, galimai pasiskolinusiu 106000 eurų grynais iš MG Baltic. Ir dar grėsmingiau - Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui pasiūlyta šilta kėdė toje pačioje MG Baltic. Aiškinamės toliau. 2018-06-22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną MG Baltic vadinti „organizuota nusikalstama grupe“. Prieš keletą dienų Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Europos Tarybos Venecijos komisijai pateikė informaciją apie Konstitucinio Teismo pirmininko D. Žalimo bendradarbiavimą su politikais. „Tokios situacijos, kaip susiklosčiusi dabar, toleruoti jau negalima. Ji tampa pavojinga valstybei.“ – teigia Seimo narė Agnė Širinskienė. Nepaliauja šiurpinti komsomolcų iš auksinio trikampio, „MG Baltic“ bendradarbio R.Jancevičiaus, jo kolegos – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino ir su jais susijusių sėbrų invazija į eilinių piliečių gyvenimą. Taip jau atsitiko, kad raudonųjų kaklaraiščių gyvenimą itin apkartino šacher-macherių machinacijas paviešinęs žmogaus teisių aktyvistas. Teisėjui A.Valantinui, manau, svyla padai nuo tokių publikacijų, kaip: „Zigmantas Šegžda. De facto užvaldytas teisingumas“, „Kada apeliacinio teismo vedlys A.Valantinas prisiims atsakomybę už Kremliui naudingą „mūsiškių“ teisėjų agresiją?“, arba Youtube TV paskelbtas skandalingas reportažas „Kas per velniava su tais teismais, A.Valantinai?!“ Atvejis, panašus į pirštus nudegusios prezidentės D. Grybauskaitės istoriją. JAV lietuvių laikraščio „Bičiulystė“ straipsnyje „Zigmantas Šegžda. Lietuva vejasi Šiaurės Korėją“ prieš keletą metų žmogaus teisių aktyvistas rašė: „Susidūriau su Lietuvos visuomenei pavojingu reiškiniu, dėl kurio skaudžiai nukentėjau aš pats ir visa mano aplinka. Nuo 2014 m. pavasario patiriu realią nuolatinę grėsmę. Nuogąstavimus dėl savo vaikų ateities grindžiu tuo, kad patyriau neproporcingas „mūsų” teisinės sistemos represijas, persekiojimą ir akivaizdžius mėginimus susidoroti su manimi, kaip neparankiu žmogumi, kuris „pernelyg išsišoka“ - naudojasi žodžio laisve ir kritikuoja valstybės pareigūnų darbą. Reiškinys, keliantis pavojų mūsų valstybės konstitucinei santvarkai, vyksta DABAR visai šalia kiekvieno iš mūsų. Reiškinys, kuris nėra matomas plika akimi tol, kol su juo akis į akį pats nesusiduri. Sunku patikėti, bet manau, kad Lietuvoje egzistuoja mūsų išlaikoma valstybė valstybėje, su Šiaurės Korėjos valstybinei santvarkai būdingu represiniu režimu, su savomis „karalystėmis“, kurių valdžioje užsimaskavę stovi ir nevaržomai veikia „didieji drakonai“, „hidros“, „didieji tironai“, „furijos“, „ciklopai“, „didieji žyniai“ ir „didieji sargybiniai“. Šiems klusniai tarnauja „mūsų“ teisminė valdžia. Reiškinys yra itin pavojingas Lietuvos demokratijai, nes represinė sistema veikia išvien tam, kad susidorotų su sistemai neparankiais žmonėmis“. Kitoje laikraščio „Bičiulystė“ publikacijoje „Zigmantas Šegžda. Nepaisant E.Zuroffo puolimo, raudonieji naciai turi būti teisiami už nusikalstamą veiklą“ aktyvistas rašo: „Žydų aš nešaudžiau, bet jaučiuosi Lietuvoje nuožmiai persekiojamas ir medžiojamas labiau, nei E.Zurofo pasirinktas taikinys. Nuo 2014-ųjų man keliamos nepagrįstos baudžiamosios bylos už tai, kad rašydamas skundus prokuratūrai, teismams ir skelbdamas tekstus internete neva trukdžiau prokuroro veiklai, esą įžeidžiau dešimt policininkų bei pareiškiau nepagarbą devyniems teisėjams. Man sufabrikuota baudžiamoji byla su „smurto artimoje aplinkoje“ ženklu. 2014-aisiais pagal prokurorės Vidos Bracevičienės (Ramučio Jancevičiaus pavaldinės, - aut. pastaba) prašymą buvau nepagrįstai suimtas 50 dienų terminui. Paskui ši prokurorė reikalavo teismo imtis ir kitos neproporcingos priemonės – atimti man laisvę uždarant į psichiatrijos įstaigą. Po alinančio teisinio karo man pavyko išvengti nuožmios akistatos su teismo psichiatrais. Prokurorai ir teismai pasiekė, kad būčiau išmestas iš nuosavo gyvenamojo namo tiesiog į gatvę. Prokurorė V.Bracevičienė nusprendė iš manęs atimti dokumentus, įskaitant ir vairuotojo teises. Po to, kai pasirodė pirmosios mano publikacijos (apie A.Valantiną, - aut. pastaba) „Laisvame laikraštyje“, mane sulaikė ir išvežė į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Ten buvau kankinamas, grasinta atimti man gyvybę. Prižiūrėtojas, karišku batu smūgiuodamas į mano nugarą, gyrėsi esąs „pagamintas Tarybų Sąjungoje“. 2016-ųjų pavasarį „Laisvame laikraštyje“ aktyvistas Z.Šegžda paskelbė tekstą „Kokį pavojų kelia prokuratūroje naudojama slaptoji smegenų plovimo technologija“. Iš paviešinto prokurorės V.Bracevičienės dokumento matyti, kad pagal KGB smegenų plovimo juodąsias technologijas sukonstruoto demono tikslas – pulti ir prievartauti žmogaus psichiką, radikaliai keisti asmens nuomonę, daryti slaptą poveikį sprendimą priimančio teisėjo sąmonei. Dokumento kopiją PDF formate rasite internete adresu: http://zigmantassegzda.blogr.lt/?page_id=75 2016-aisiais niekam nežinomas Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis gavo „valstybinės“ reikšmės užsakymą – nuteisti žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą už jo paviešintus nusikaltimus valstybės viešuosiuose pirkimuose. Cosa Nostrai pasitarnavęs teisėjas išgarsėjo – nuteisė nekaltą žmogų, atėmė jam laisvę. Laikraštis „Bičiulystė“ šį faktą įvardijo aiškiai: „Klasikinis hibridinio karo veiksmų prieš mūsų valstybę pavyzdys yra Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino pasiuntinio – teisėjo R.Adamonio antikonstitucinė veikla.“ Šiame kontekste matyti, kad Capo Crimini pateptasis (Mosiach מָשִׁיחַ – hebrajų k.) A.Valantinas yra vis dar neišspręsta teisminės valdžios superproblema. 2020-06-19 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės, baudžiamojoje byloje Nr.1A-27-574/2020 išnagrinėjusi žmogaus teisių aktyvisto apeliacinį skundą, paliko galioti R.Adamonio nuosprendį. Taigi, neturėdama nič nieko: jokių įrodymų, nė vieno liudytojo, mačiusio „nusikaltimą“, Cosa Nostra užvaldyta teisminė valdžia aktyvistui paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui. Teismo nutarties dalį paskelbusi teisėja Jurgita Mačionytė streso iškreiptu veidu spruko iš posėdžių salės, taip išvengdama nemalonios akistatos su jos „nuteistu“ aktyvistu. Teisėja buvo be apsauginės kaukės, tad aktyvistas iš jos veido išraiškos matė, kokius košmarus ji išgyvena. Sukrečia ir kitos aplinkybės. 2020-06-19 d. Vilniaus apygardos teismo posėdyje dalyvavo tik teisėja J.Mačionytė, taip ir nesugebėjusi paaiškinti, kur išgaravo kitos „bylą nagrinėjusios“ teisėjos N.Vigelienė ir J. Kolyčienė. J.Mačionytė aktyvistui padavė „teismo nutartimi“ pavadintą popierių krūvelę be bylą nagrinėjusių teisėjų parašų ir be apygardos teismo antspaudo, tuo pažeisdama BPK 324 str. 12 d. ir BPK 333 str. 3 d. nustatytą tvarką. Kadangi nutarties nė viena teisėja nepasirašė, nėra žinoma, kas išnagrinėjo bylą, ir nėra aišku, ar prieš metus laiko paskirtos teisėjos apskritai nagrinėjo bylą. Taigi iškilo pagrįstų abejonių apeliacinio proceso bei pačios teismo nutarties teisėtumu, kadangi kol nutartis nepasirašyta, ji negalioja. Neatmestina versija, kad aktyvisto apeliacinį skundą neteisėtai išnagrinėjo kiti teisėjai ir kad turbūt egzistuoja kita, tikroji nutartis, kurią ir pasirašė paskirta teisėjų kolegija. Tačiau paskutiniu momentu teisėjai J.Mačionytei galėjo būti padarytas neteisėtas poveikis, ir ji „nuteistajam“ įteikė ne teisėtą nutartį, bet suklastotą nutarties tekstą, kuris naudingas A.Valantinui. Panašu, kad teisėjos J.Kolyčienė ir N.Vigelienė galėjo atsisakyti pasirašyti joms brukamą Cosa Nostra suklastotą nutartį. Galvoju, kad galbūt didžiausia Capo Crimini pateptųjų teisėjų Jurgitos Mačionytės, Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės problema, joms trukdanti dorai ir sąžiningai atlikti teisėjo pareigą, yra savo vertės pajautimo, savigarbos ir savivokos stoka. Arba kraują stingdanti baimė. Kaip pasakytų gerai žinomas „objektyvus stebėtojas“, žvelgiantis iš Lietuvos apeliacinio teismo aukšto: „Kaip tik todėl, tas, kuris mano teisėjų veikloje įžvelgia Cosa Nostra nematomą ranką, tas – mažiausiai – ir yra idiotas. Arba ksenofobas. Arba rasistas. Arba antisemitas. Arba nacionalistas ir patriotas, arba dar koks nors kitas šovinistas nusikaltėlis. Rasime bet kokį pretekstą tam, kad galėtume mus perpratusį kvailį nutildyti, pasodinti už grotų.“ Mosiach - Jurgita Mačionyte, Nida Vigeliene ir Jurgita Kolyčiene, norėčiau jus, kaip „nekorumpuotas“ teisėjas, pagirti ir pasveikinti su tuo, kad, matyt, uoliai vykdydamos žmogžudžių tarno užduotį - institucinio teroro akciją prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, jūs pakenkėte savo bei Algimanto Valantino reputacijai, užkirtote jam kelią būti paskirtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku! Minėtų teisėjų ir juos remiančių nusikalstamų elementų represijas Z.Šegždai iškeltoje politinėje baudžiamojoje byloje reikia vertinti ir suprasti kaip tęstinę nusikalstamą veiką, kaip Cosa Nostra - nusikalstamo susivienijimo palaikomą ardomąją veiklą prieš valstybės konstitucinę santvarką ir teritorinį vientisumą. Publikacijoje autorė išsakė savo subjektyvią nuomonę (kritiką) apie antikonstitucinių galios grupių veiklą ir grėsmę demokratiniam valstybės valdymui. Ugnė Kryžiutė Teisėjos Jurgitos Mačionytės „monkės biznis“ – terorizuoti nepagrįstai apkaltintą pilietį24/11/2020 Konstitucinio teismo pirmininkas D.Žalimas pastaruoju metu feisbuke aštriai kritikuoja Teisėjų tarybos sprendimus dėl teisėjos S.Rudėnaitės ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl teisėjų imuniteto. D.Žalimas nurodo itin pavojingas apraiškas Lietuvos teisingumo sistemoje: Teisėjų taryba ir teisingumą vykdantys teisėjai nevykdo savo pareigų (!), o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai.
2020-10-30 d. FB paskyroje „Lietuvos teismai“ Teisėjų taryba (pirmininkas Algimantas Valantinas) pareiškė ultimatumą Konstitucinio teismo pirmininkui(!) vien už tai, kad pastarasis įspėjo visuomenę dėl teismų sistemos keliamo pavojaus valstybei: „Teisėjų Taryba ir teismai paskutiniu metu sulaukė išskirtinio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininko dėmesio – viešų ir itin kritiškų pasisakymų socialiniuose tinkluose (...) Trumparegiška manyti, kad, menkinant teismų vaidmenį, galima sukurti Konstitucinio teismo ilgalaikio ir tvaraus autoriteto visuomenėje atmosferą.“ Panašu, kad Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, tas pats Algimantas Valantinas, dar 2014-aisiais įsipainiojo į reto šlykštumo aferą, tuo pakirsdamas teismų sistemos autoritetą. Turiu omenyje politiškai motyvuotą baudžiamąją bylą, kurios tikslas - susidoroti su žmogaus teisių aktyvistu Zigmantu Šegžda už tai, kad šis viešai pareiškė nuomonę apie stambaus masto korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės Sigitos Jurgelevičienės užgaidą nuo 2014-ųjų šis pilietis tebegniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. A.Valantinas tapo šios rezonansinės bylos ašimi. Nepriklausoma žiniasklaida paskelbė kelias dešimtis publikacijų apie A.Valantino ir jo kolaborantų veiklą. A.Valantinas nė karto viešai nepaneigė to, ką apie jį rašo žiniasklaida. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad teismų sistemos skaudulys, norėdamas to ar ne, žiniasklaidoje paviešintais veiksmais galėjo piktnaudžiauti oficialiais įgaliojimais, daryti valstybės interesams prieštaraujančią veiklą ir veikti prieš Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką. Žiniasklaida skelbia, kad Cosa Nostrai pasitarnavę A.Valantino pakalikai - Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės ir Jurgitos Kolyčienės, nuteisė žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, atimdami jam laisvę. Vertinant 2020-06-19 Vilniaus apygardos teismo nutarties (baudžiamoji byla Nr.1A-27-574/2020) tendencingą turinį, galima patikėti, kad teisėjų kolegijos pirmininkė Jurgita Mačionytė įvykdė institucinio teroro akciją. Toliau pateikiamų aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog institucinis teroras pasireiškė teisės viršenybės principo sistemingu pažeidimu bei piktnaudžiavimu oficialiais įgaliojimais. 1. Byla išnagrinėta neteisingai, kadangi teisėja J.Mačionytė padarė išvadas nesant patikimų įrodymų, pagrindžiančių žmogaus teisių aktyvisto Z.Šegždos kaltę: rėmėsi vien tik S.Jurgelevičienės parodymais, visiškai neištyrė aktyvisto pateiktų įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pažeidė in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos principą. Tuo buvo suvaržyta įstatymų garantuota piliečio teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą: pažeista BPK 44 str. 5 ir 6 dalys ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. 2. Teisėja J.Mačionytė nepatikrino S.Jurgelevičienės pateiktų įrodymų leistinumo. S.Jurgelevičienės pateikti garso įrašai padaryti neteisėtai, t.y. be teismo leidimo, todėl šie įrašai nepagrįstai pripažinti įrodymu. Garso įrašai nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, šie garso įrašai gauti neteisėtai, įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, suvaržytos įstatymų garantuotos Z.Šegždos teisės: pažeisti BPK 20 straipsnio 4 dalis, 154 straipsnis, 44 straipsnio 9 dalis (esminiai BPK pažeidimai) bei Konvencijos 8 straipsnis, kuriuose įtvirtinta kasatoriaus teisė į privataus gyvenimo gerbimą. 3. Byla išnagrinėta neteisingai, pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kadangi Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė netinkamai pritaikė BK 248 straipsnį, kuris paaiškina BK 140 str. 2 dalyje kvalifikuojančius požymius „artimam giminaičiui ar šeimos nariui“. Minėta teisėja, skundžiamos nutarties 86 punkte pasisakydama apie 2014 m. gegužės mėn. 2d. ir 4d. tariamus smurtavimo faktus, padarė nepagrįstą išvadą, kad Z.Šegžda yra S.Jurgelevičienės šeimos narys. Priešingai šiai išvadai, pagal BK 140 str. 2 d. asmuo neatsakys, jei smurtavo prieš asmenį, su kuriuo praeityje buvo susietas santuokos, partnerystės ar svainystės ryšiais, prieš asmenį, su kuriuo kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį. Taipogi teismai netinkamai pritaikė ir kitą baudžiamąjį įstatymą - nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal BK 140 str. 1 dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti, bet pagal BK 140 str. 2 dalį. 4. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 str. 2 d galėjo būti pradėtas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiosios teisės aktų reikalavimus atitinkantis skundas dėl šios galimai padarytos veikos. Tokio skundo byloje nėra. Tyrimui vadovaujantis prokuroras nepriėmė nutarimo pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroro reikalavimu. Tokio nutarimo byloje taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė, padariusi išvadą, kad, esant nurodytam, prokuroras turėjo įgaliojimus pradėti baudžiamąjį procesą, pažeidė BPK 166 straipsnio 3 dalį, 167 str. (esminiai BPK pažeidimai), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 ir 2006-06-15 nutarimus bei Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. 5. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis (buvusio KGB karininko Igno Adamonio sūnus) pažeidė Z.Šegždos teisę, kad bylą išnagrinėtų nešališkas teismas: Pirma, teisėjo R.Adamonio pozicija už inkriminuotas veikas paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę Z.Šegždai, ją atidedant 2 metams, yra akivaizdžiai neproporcinga ir pažeidžia bausmių skyrimo principus ir tikslus. Antra, teisėjas R.Adamonis, tirdamas (perklausydamas teismo posėdžio metu) garso įrašus, padarytus dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pažeidė BPK 293 str. 2 d., kuri nustato, kad perklausomi tik tokie garso įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Trečia, teisėjas R.Adamonis paskyrė teismo ekspertizę be teismo leidimo gautiems įrodymams – garso įrašams ištirti ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalį. Ketvirta, nuosprendžio 18 psl. pirmoje pastraipoje teisėjas R.Adamonis rėmėsi kasacine byla Nr. 2K-360/2004, kurioje nustatyta, kad esą privačiai padarytas garso įrašas gali būti pripažintas įrodymu (tam pritarė ir apeliacinės instancijos teismo teisėja J.Mačionytė). Tačiau minėta kasacinė byla nurodo visiškai skirtingas aplinkybes, negu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje, o tai yra įrodymas, kad teisėjas melagingai pasisakydamas dėl minėtos kasacinės bylos aplinkybių tyčia nukrypo nuo kasacinių teismų praktikos. Aukščiau nurodyti faktai įrodo teisėjo R.Adamonio šališkumą. Taigi šis teisėjas pažeidė BPK 44 str. 5 dalį (esminis BPK pažeidimas) ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Žmogaus teisių aktyvistas Z. Šegžda, siekdamas nutraukti teisėjų J.Mačionytės ir R.Adamonio institucinį terorą, padavė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio, 2020-12-08 d. 9 val. žodinio proceso tvarka nagrinės baudžiamąją bylą Nr.2K-299-511/2020 pagal Z.Šegždos kasacinį skundą. Minėta teisėjų kolegija išties ypatinga. „Laisvo laikraščio“ redaktorius Aurimas Drižius rašė, kad 2019m. teisėjai Eligijus Gladutis, Audronė Kartanienė, Armanas Abramavičius (su kitais) priėmė LAT nutartį Nr. 2K-7-174-303/2019, kuri galimai atvėrė greitkelį korupcijai siautėti teismuose. Redaktoriaus A.Drižiaus įžvalgos pasitvirtino: 2020m. kovo mėnesį Konstitucinis teismas išaiškino, kad skandalingoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis neteisėta ir negaliojanti. Anot teismų portalo, 1983–1990m. teisėja A. Kartanienė kompetencijos ir įkvėpimo sėmėsi dirbdama Vilniaus miesto Lenino rajono liaudies teisme. Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje LAT teisėja A.Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų. Teisėjų kyšininkavimo bylą tiriantys pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą A.Kartanienės sūnui Aringui Kartanui, dirbančiam teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjas Alvydas Pikelis tarybinės teisės mokslus krimto Lietuvos okupacijos metais, 1989m. tarybinio teisėjo karjerą pradėjo Kauno m. Panemunės rajono teisme. Apie teisėjo Eligijaus Gladučio kompetenciją sužinosite jo pavardę įvedę į „Google“ paiešką. Nutraukdami institucinį terorą - išteisindami neteisingai apkaltintą žmogaus teisių gynėją Z.Šegždą, LAT teisėjai A.Pikelis, A.Kartanienė ir E.Gladutis turi šansą bent iš dalies paneigti Konstitucinio teismo pirmininko D.Žalimo vertinimus, kad teisingumą vykdantys teisėjai nevykdo savo pareigų, o aukščiausiuose teismuose dirba nekompetentingi teisėjai. Priešingu atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas patikrins ir tarptautiniu mastu paviešins teisėjų A.Pikelio, A.Kartanienės, E.Gladučio, J.Mačionytės, N.Vigelienės, J.Kolyčienės kompetenciją ir jų sprendimų atitikimą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Publikacijoje autorė neturėjo tikslo užgauliai pažeminti teisingumą vykdančius teismą ar teisėjus, o išsakė teisiniais argumentais pagrįstą kritiką ir įspėjo visuomenę dėl antikonstitucinių galios grupuočių keliamo pavojaus valstybei ir jos teritoriniam vientisumui. Ugnė Kryžiutė Šaltiniai: Žalimas: reikia ne žodžiais svaidytis, o atsakyti klausimus https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1266521/teiseju-taryba-ragina-konstitucinio-teismo-vadova-liautis-menkinti-kitus-teismus Anoniminė teisėjų taryba, įteisinusi teisėjų kyšininkavimą, reikalauja ją gerbti https://laisvaslaikrastis.lt/anonimine-teiseju-taryba-iteisinusi-teiseju-kysininkavima-reikalauja-ja-gerbti/ Teisėjų taryba ragina Konstitucinio Teismo vadovą liautis menkinti kitus teismus https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/teiseju-taryba-ragina-konstitucinio-teismo-vadova-liautis-menkinti-kitus-teismus-56-1400724 Teisėjų korupcijos byloje – įtarimai ir garsios Aukščiausiojo Teismo teisėjos sūnui https://www.delfi.lt/news/daily/law/teiseju-korupcijos-byloje-itarimai-ir-garsios-auksciausiojo-teismo-teisejos-sunui.d?id=80459495 Po sūnaus sulaikymo teisėjų korupcijos byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Audronė Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininkės pareigų. https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/po-sunaus-sulaikymo-lat-teiseja-atsistatydino-is-garbes-teismo-pirmininkiu Ugnė Kryžiutė
Raudonasis maras niekur neišnyko. Jo metastazių dvoką jaučiame ir dabar. Teksto autorė neturi duomenų, kad buvęs KGB Ukmergės rajono skyriaus viršininkas, papulkininkis Ignas Adamonis buvo teisiamas ar pakartas už vykdytą kolaboravimą su okupacine valdžia ir lietuvių tautos genocidą. Priešingai, dabar įstatymas imperatyviai įpareigoja gerbti KGB papulkininkio lizdelyje išperėtą paukštelį - Rinaldą Adamonį. Nuo 1995-ųjų pastarasis eina Ukmergės(!) rajono apylinkės teismo teisėjo pareigas. SSRS valstybės saugumo komitetas (NKVD, NKGB, MGB, KGB - toliau VSK) buvo nusikalstama organizacija, vykdžiusi karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje. Iš internete paskelbtos šykščios medžiagos galime susidaryti tik apytikslį vaizdą, ką Lietuvos okupacijos metu veikė KGB papulkininkis Ignas Adamonis. Šalia fizinių represijų, KGB taikė rafinuotesnes, mažiau matomas psichologinio poveikio priemones: kompromitavimą, propagandą ir profilaktiką. Šios priemonės tarpusavyje glaudžiai susijusios, bet turi ir specifinių ypatybių. Psichologiniu spaudimu buvo siekiama įbauginti neklusnius, sovietų valdžiai nelojalius asmenis, priversti juos išsižadėti savo pažiūrų ir prisitaikyti prie sovietinės tikrovės. Viena iš dažniausiai taikytų priemonių – kompromitavimas, t. y. neigiamos viešosios nuomonės apie jiems nepalankius asmenis ar organizacijas formavimas visuomenėje siekiant susilpninti jų pozicijas, veiklą, mažinti rėmėjų gretas ir pateisinti savo veiksmus, t. y. represijas ir susidorojimą. Kompromituojančios medžiagos ieškota žmogaus praeityje, jo veikloje nepriklausomoje Lietuvoje, nacių okupacijos ir pokario metais. Ankstesnė socialinė padėtis ar tremtis, kalinimas taip pat buvo laikoma kompromatu, kurį KGB galėjo panaudoti ir verbavimui. Rečiau naudota asmeninio pobūdžio kompromituojanti informacija. Ji ne visada buvo melaginga. Sovietinis saugumas siekė pasinaudoti tikrais faktais, juos iškraipydavo, tendencingai interpretuodavo, nepateikdavo visos tiesos siekdamas sukelti visuomenės nepasitikėjimą kompromituojamu asmeniu. Kompromitavimo akcijų taikiniai buvo tikėjimo suvaržymams nepaklūstantys dvasininkai, buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai, ypač partizanai, taip pat disidentai, žmogaus teisių gynėjai, išeiviai. Kompromitavimo formos buvo įvairios: šmeižto ir melo akcijos spaudoje, politinių bylų kriminalizavimas, laiškų ir peticijų, dažniausiai falsifikuotų, inicijavimas, asmenų paskelbimas psichiniais ligoniais. „Obuolys nuo obels netoli rieda“ – gerai žinoma lietuviška patarlė, reiškianti jog vaikai yra linkę supanašėti su savo tėvais. Kur nusirito ir kuria kryptimi rieda KGB kadrinio karininko Igno Adamonio atžala teisėjas Rinaldas Adamonis, galime matyti iš faktų gausos, skelbiamos nepriklausomoje žiniasklaidoje. Pasak krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraščio „XXI Amžius“, dvejus metus politinę kalinę Mariją Kinertaitę-Laugalienę, visą savo jaunystę paaukojusią kovai už Lietuvos laisvę, 1949 metais suimtą, tardytą, kalintą Kauno saugumo rūsiuose, be teismo išsiųstą ilgiems lagerio metams į Magadaną, persekioja sovietinis poetas Vacys Reimeris. Pareiškime teigiama, kad sovietų poetas išdrįso paduoti šią 79-erių metų laisvės kovotoją į teismą už tai, kad savo prisiminimų knygoje „Jaunystė ir rezistencija“ ji prisiminė mačiusi V.Reimerį saugume ir parašė šiuos sakinius: „Mane tardė saugumietis rusas. Kadangi nemokėjau rusų kalbos, ateidavo vertėjas. Tai buvo tarybų Lietuvos rašytojas Vacys Reimeris“. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis priėmė sprendimą, kad politinė kalinė Marija Kinertaitė-Laugalienė paneigtų šiuos sakinius, paneigtų tai, ką išgyveno, matė ir atsimena. Net Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šio sprendimo nepakeitė - paliko galioti. Didelė grupė Vyčio kryžiaus ordino kavalierių viešai pareiškė , kad „teisėjas Rinaldas Adamonis negalėjo būti objektyvus. Jo tėvas - Atgimimo metais tarnavęs Maskvai, dirbęs Ukmergės KGB poskyrio viršininku. Sūnus negali atsakyti už tėvo nuodėmes, tačiau šis teisėjas neturėjo moralinės teisės nagrinėti šios bylos. Dabar galime tvirtinti: kagėbistų sūnūs vėl teisia tuos, kuriuos prieš pusę amžiaus teisė kagėbistai.“ Dėl teisėjo Rinaldo Adamonio priimto teismo sprendimo jaučiasi užgauliai įžeisti ir pažeminti partizanai - Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai: Jonas Čeponis (Vaidevutis), Bronislavas Juospaitis (Direktorius), Jonas Kadžionis (Bėda), mons. Alfonsas Svarinskas (Laisvūnas), Vytautas Balsys (Uosis), Juozas Armonaitis (Triupas), Povilas Pečiulaitis (Lakštingala), Antosė Garšvienė (Milda), Antanas Garšva (Vytenis), Antanas Gabužis (Dobilas), Albinas Skučas (Amba), Jonas Kedas (Žilvinas), Antanas Petrikonis (Laivas), Kęstutis Diržys (Kudirka), Apolonija Purlienė (Rugiagėlė), Petras Gataveckas (Šturmanas), Aleksas Vaitelis (Rimtutis), Jonas Matukevičius (Danielius), Antanas Kazakevičius (Narsutis), Kazimieras Savičius (Sakalas, Uranas), Vytautas Nanartonis (Nainys), Vincas Žukauskas (Putinas)(A†A) , Steponas Steponavičius (Daktaras), Antanas Pažėra (Aušra), Jadvyga Bartašienė (Daktaras Dolitlis). Dabar, gi, raudonasis maras traiško žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos ir jo šeimos gyvenimus. Pagal galimos koncerno „MG Baltic“ statytinės Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorės Sigitos Jurgelevičienės užsakymą 2014 metais aktyvistui iškelta politinė baudžiamoji byla. Pasak žiniasklaidos, šiame politiniame persekiojime suinteresuoto egzekutoriaus vaidmenį atlieka ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas bei jam besąlygiškai paklūstanti klika. Košmaras prasidėjo nuo to laiko, kai Sigita Jurgelevičienė pasirašė sutartį su advokatu, Lietuvos advokatų tarybos nariu Valdemaru Bužinsku, buvusiu sovietų KGB tardytoju. Paskui Z.Šegždos politinė byla buvo perduota apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus pavaldiniams: prokurorams Vidai Bracevičienei, Viliui Paulauskui ir Jolitai Kančauskienei. Dabar Ramutis Jancevičius įgyvendina koncerno „MG Baltic“ iškeltus uždavinius. Dėsninga, kad nuo 2016 m. Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės devynių teisėjų kapelai (įskaitant teisėją Rolandą Bužinską) pritariant Zigmanto Šegždos politinė byla perduota nagrinėti KGB karininko palikuoniui - teisėjui Rinaldui Adamoniui. Žmogaus teisių aktyvistas mano, kad baudžiamojo proceso metu kagėbisto sūnus teisėjas Rinaldas Adamonis jau trečius metus jo atžvilgiu taiko tokius pat represinius metodus, kokius naudodavo sovietų okupaciniam režimui dirbusios spectarnybos. Šių metodų esmę Zigmantas Šegžda yra atskleidęs daugelyje savo publikacijų. Pritariu aktyvisto nuomonei, kad Lietuvos valstybėje atvirai ir nevaržomai veikianti „KGB valstybė“ yra pavergtos lietuvių tautos tragedija. Ugnė Kryžiutė Šaltinis: Čekistų "tiesa" viršesnė už dviejų aukų liudijimus http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011031/nuom_01.html Ugnė Kryžiutė
Ne kiekvienas sugeba statyti, bet nedera spjaudyti į tuos, kurie stato, telkia žmones statybai. Dega pirštai, svyla padai. Taip ir turėjo įvykti. 2018-06-22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas Seimo nariui Vytautui Bakui uždraudė koncerną „MG Baltic“ vadinti „organizuota nusikalstama grupe“. Dabar, žmogeli, suprask - tegul niekas nedrįsta išsižioti, jog Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Greičius susičiulbėjo su organizuotos nusikalstamos grupės pasiuntinukais. Tačiau šį teismo sprendimą nebūtina pulti stačia galva vykdyti, kadangi jis įsiteisės tik po apeliacinio teismo verdikto. „Valstiečiams“ belieka pasinaudoti teise apskųsti teismo sprendimą. Apeliacinis procesas paprastai trunka metus laiko, tad seimūnas V.Bakas kartu su „žaliaisiais“ gali ir toliau ramiai krautis politinį kapitalą iš verslo trikampio bylos. Nepaliauja stebinti komsomolcų iš auksinio trikampio, „MG Baltic“ bendradarbio Ramučio Jancevičiaus, jo tautiečių - apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino bei teisėjo Rinaldo Adamonio ir su jais susijusių klapčiukų draugystės. Taip jau atsitiko, kad raudonųjų kaklaraiščių gyvenimą itin apkartino jų „žygdarbius“ aprašantis autorius. Teisėjui Algimantui Valantinui, manau, svyla padai nuo tokių internetinių publikacijų, kaip: „Zigmantas Šegžda. De facto užvaldytas teisingumas“, „Teisėjas A.Valantinas ir Sigita Jurgelevičienė Bermuduose“ ir t.t. Atvejis, panašus į pirštus nudegusios prezidentės Dalios Grybauskaitės istoriją. Žiniasklaida jau svarsto versijas, ar nederėtų deginta mėsa dvelkiantiems asmenims nešti kudašių. „Komjaunimo tiesa“, atsiprašau, „l.rytas.lt“ rašė, kad Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (buvęs) Ramutis Jancevičius džiaugiasi, kad jį auklėjo ir taip išauklėjo sovietinė mokykla bei sovietinė aplinka. „Aš irgi esu potencialus nusikaltėlis“, - išdidžiai teigia Ramutis Jancevičius (citata iš „l.rytas.lt). Su tokiomis įžvalgomis komsomolcas galėjo tiesiu taikymu prisiduoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Gaila, bet taip neįvyko. Dabar, kažin, ar turės kitą šansą pirmajam įspūdžiui sukurti. Pagal turimus biografinius duomenis, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius 1991-1995 metais buvo Ukmergės rajono vyriausiasis prokuroras. Tuo tarpu Rinaldas Adamonis nuo 1994 metų yra Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas. Sugretinus šiuos faktus matyti, kad Ramutis Jancevičius ir Rinaldas Adamonis bendradarbiavo spręsdami baudžiamąsias bylas, tad yra asmeniškai pažįstami. Teisėjas Rinaldas Adamonis, anot psichologų, gan dažnai daro atribucijos klaidas. Liaudiškai kalbant, iš paskelbtų publikacijų susidaro subjektyvus įspūdis, kad teisėjas turi pomėgį užgauliai žeminti ne tik teismo proceso dalyvius ar kitus teisėjus (pvz. pareikšta panieka teisėjos Irinos Serapin sprendimui), bet ir savo šeimos narius. Psichologai pasakytų, kad vaikystėje žmogus galėjo būti smurto ragavęs. Manau, kad teisėjas R.Adamonis, siekdamas turtinės ir kitos naudos, paviešino savo šeimos nario – sutuoktinės Natalijos Adamonienės asmens sveikatos duomenis, tuo demoralizavo, užgauliai pažemino savo šeimos narį - paskleidė asmeninio pobūdžio žinias apie tai, kad jo sutuoktinė nutraukė nėštumą. Teksto autorė daro išvadą manydama, kad teisėjas R.Adamonis yra žiauri ir neatsakinga asmenybė – galimai pastūmėjo savo sutuoktinę nutraukti nėštumą. Yra pagrindas galvoti, kad šie nežmoniški veiksmai buvo atlikti siekiant prisiteisti iš valstybės kuo didesnę neturtinę žalą. Manyčiau, kad dėl šių ir kitų visuomenei pavojingų asmenybės bruožų R.Adamonis negali toliau dirbti teisėju. Teisėjas R.Adamonis, žinodamas, kad medikai jam apsinuodijimo gyvsidabriu nenustatė, bet „gyvsidabrio byloje“ reikšdamas turtines pretenzijas valstybei, manau, yra nesąžiningas pareiškėjas: a) teisėjo deklaruojamas sveikatos pablogėjimas dėl gyvsidabrio poveikio gali būti prasimanytas; b) teisėjo regėjimo nusilpimas sietinas su jo senyvu amžiumi c) teisėjo skrandžio liga gali būti susijusi su nervų ligomis, rūkymu, neteisinga mityba; d) yra pagrindas manyti, kad teisėjo teiginys, jog jo sutuoktinės organizme rastas didesnis kiekis gyvsidabrio nei jo paties, yra prasimanymas arba galimai remtasi sufabrikuotais duomenimis. Aplinkybė, kad, anot žiniasklaidos, 2017 metais teisėjas R.Adamonis ir jo sutuoktinė privačiai atliko tyrimus ieškodami organizme gyvsidabrio, leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas kartu su žmona galimai sąmoningai nuodijosi gyvsidabriu tam, kad palaikytų „reikalingą“ nuodų kiekį savo organizme. Dar viena reikšminga aplinkybė ta, kad, autorės žiniomis, jokio neigiamo gyvsidabrio poveikio nepatyrė teisėjo paauglė dukra. Bet kokiu atveju, teisėjo R.Adamonio dėstomos žinios apie jo ir žmonos sveikatos problemas nėra susijusios su gyvsidabrio poveikiu, kadangi teismo procese dalyvavę medikai apsinuodijimo nenustatė. Iš turimos medžiagos matyti, kaip teisėjas R.Adamonis turi polinkį užgaulioti teisme esančius žmones, pavyzdžiui, vartodamas kalėjimo žargoną: „Jūs, kaltinamasis, nešokinėkit...“ Visai panašiai, kaip tauta niūniuotų:„Kas nešokinės, tas - prokuroras“. Kad teisėjas dėl psichologinės pusiausvyros netekimo negali valdyti savo emocijų, rodo jo bandymai užgauliai pažeminti žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą, tuo pačiu išaukštinant savo asmenybę, kaip antai: „jūs normaliai elkitės“ (tai reiškia, kad jūs, pareiškėjau, esate nenormalus); „iškviesiu policiją“ (tai reiškia, kad jūs, pareiškėjau, pagal mano išankstinę nuostatą esate pavojingas nusikaltėlis); „aš ne vieną kartą esu jus įspėjęs“ (tai reiškia, kad jūs, pareiškėjau, vėlgi esate nenormalus, nes nereagavote, nesupratote mano ankstesnių įspėjimų); „Jus pasodinsiu“ (kalbėdamas su tavimi, nusikaltėli, vartoju nusikaltėliui suprantamą žargoną; man aišku, kad priimsiu apkaltinamąjį nuosprendį ir tave pasodinsiu) „Ar supratote mane?“ (tai reiškia, kad tu, pareiškėjau, nors ir turėdamas tris aukštuosius išsilavinimus, nesi normalus, todėl galėjai nesuprasti mano grasinimų). Nėra normalu tai, kad 2018-04-18 d. teisėjas R.Adamonis savo kalbėsena atvirai demonstruoja žmogaus teisių gynėjui priešiškumą, jėgą ir pranašumą „tu esi niekas“: „aš pilnai galiu tave nubausti“ arba „pasodinti“, mygtuko paspaudimu iškviesti policiją. Grėsmės ir bauginimo įspūdis dar labiau sustiprinamas, kai teisėjas R.Adamonis tris kartus be atvangos kartoja „aš iškviesiu policiją.“ Grėsmės įspūdis iki kraštutinumo sustiprinamas, nurodant, kad tai gali įvykti bet kuriuo momentu – teisėjas po stalu turi mygtuką. Baugią atmosferą kuria teisėjo neaiškūs, neapibrėžti, nekonkretūs kaltinimai – „elkitės normaliai“, „ne kartą esu įspėjęs“, „toks tonas“, „toks balsas“, „iššaukiančiai elgiatės“. Galų gale sukonstruota bauginimų sistema užsibaigia kulminacija – „jus pasodinsiu administracinio arešto trisdešimt parų.“ Supraskite piliečiai, kad ne teismas skiria bausmę, bet aš, žmonių teisėjas R.Adamonis, „klausimus spręsiu kitaip“ - asmeniškai su tavimi, menkysta, susidorosiu, tave pasodinsiu. Atkreipkime dėmesį į tai, kad teisėjas kalba pirmuoju asmeniu: „aš jus pasodinsiu.“ O štai, pavyzdžiui, 2018-05-17 d. teisėjui R.Adamoniui taip nepatiko Zigmanto Šegždos klausimai, kad teisėjas supyko ir prarado psichologinę pusiausvyrą. Išsakydamas frazes:„suaugęs žmogus esate“, „save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas“, „aš ne vieną kartą jus įspėjęs“, „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, manyčiau, teisėjas R.Adamonis siekė Z.Šegždą sumenkinti, padaryti jį paniekos vertu žmogumi. Pasisakydamas „kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad aktyvisto „kažkokie“ komentarai ir „kažkokios“ išvados teisėjui nėra reikšmingos, nes komentarus ir išvadas išsako „kažkoks“ užgauliojimo ir paniekos vertas asmuo. Teigdamas „suaugęs žmogus esate“, teisėjas R.Adamonis puola į asmeniškumus, esą žmogaus teisių gynėjas nesielgia taip, kaip normalus, protingas, suaugęs žmogus (paniekinimas). Sakydamas „visur publikuojate, kad esate psichologas“, teisėjas vėlgi dviprasmiškai kalba, kad gynėjas nesielgia, kaip psichologas, t.y. supraskite, kad Z.Šegžda yra prastas psichologas (užgauliojimas). Teigdamas „jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje“, teisėjas dviprasmiškai pasisako, kad aktyvistas elgiasi kaip nevisaprotis, nes protingas žmogus, žinodamas tai, kas yra byloje, taip nesielgtų (įžeidžiantis pasisakymas). Iš minėtų pasisakymų galime nedviprasmiškai suprasti, kad teisėjo vartojama emociškai nuspalvinta leksika bei užgaulus Z.Šegždos apkalbėjimas reiškia ne ką kita, kaip teisėjo sąmoningai arba nesąmoningai viešai reiškiamą panieką, nepagarbos rodymą žmogaus teisių gynėjui. Tuo tarpu Teisėjų etikos kodeksas nustato, kad teisėjas darbinėje veikloje turi elgtis korektiškai, mandagiai (Kodekso 13 str. 3 p.), teismo posėdžio metu turi būti oficialiu, kantriu ir mandagiu (Kodekso 14 str. 6 p.) – teisėjas turi elgtis santūriau ir vengti tokių pasisakymų, kurie yra susiję su asmeniu ir jo savybėmis, kadangi tokio pobūdžio pasisakymus asmuo, net jam tiesiogiai jų netaikant, gali priimti asmeniškai. Lietuvių patarlė teigia: „Nuskilo, kaip aklai vištelei grūdas.“ Ramučiui Jancevičiui taip nuskilo, kad pateko į Seimo Nacionalinio saugumo gynybos komiteto taikiklį dėl tarnystės MG Baltic koncernui. Teisėjui R.Adamoniui dėl įvairių draugysčių taip pat nuskilo. Labai greitai išaiškės, į kieno taikiklį pateko teisėjas su juo susijusi „chebra“. Manau, kad visiškai neatsitiktinai Zigmantui Šegždai iškeltą baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė teismo nutartimi perdavė nagrinėti Ramučio Jancevičiaus likimo broliui Ukmergės rajono teismo teisėjui R.Adamoniui, nors byla yra teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui. Iš skunduose Prezidentei D.Grybauskaitei, Teisėjų tarybai ir Teisėjų etikos drausmės komisijai pateiktų faktų dėl teisėjo Rinaldo Adamonio nuolatinių, sistemingų Teisėjų etikos kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso teisės normų pažeidimų matyti, kad teisėjas R.Adamonis yra pažeidžiamas. Yra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad šis teisėjas, nagrinėdamas teisme žmogaus teisių aktyvistui Z.Šegždai iškeltą baudžiamąją bylą, vykdo savo netiesioginių šefų - Algimanto Valantino ir Vilniaus apygardos teismo skyriaus pirmininkės Daivos Kazlauskienės nurodymus, bei yra galimai priklausomas nuo Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Sigitą Jurgelevičienę byloje aptarnaujančios advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“. Autorės nuomone, 2017-01-20 d. nutartimi teisėjas R.Adamonis, norėdamas nuslėpti faktą, kad, Zigmanto Šegždos byloje sudalyvavęs teisėjo šefas Algimantas Valantinas nesublizgėjo, tenkino Sigitos Jurgelevičienės advokato Aivaro Alimo prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Teismo proceso viešumas – vienas teisinės valstybės principų, kuris įtvirtintas ne tik BPK 9 str.1 dalyje ir 44 str. 5 dalyje, bet ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje bei 117 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Iš to galima vertinti, kad teisėjas R.Adamonis pažeidė viešumo principą, kuris turi saugoti asmenis nuo slaptų teismų, kai teisėtvarkos pareigūnų rankomis susidorojama su neįtinkančiais asmenimis. Galvoju, kad galbūt didžiausia teisėjo R.Adamonio problema, jam trukdanti dorai ir sąžiningai atlikti teisėjo pareigą, yra savo vertės pajautimo, savigarbos ir savivokos stoka. Kaip pasakytų gerai žinomas „objektyvus stebėtojas“ iš apeliacinio teismo, kaip tik todėl, tas, kuris žmonių teisėjo R.Adamonio darbeliuose įžvelgia verslo trikampių nematomą ranką, tas – mažiausiai – ir yra idiotas. Arba ksenofobas. Arba rasistas. Arba homofobas. Arba nacionalistas ir patriotas, arba dar koks nors kitas šovinistas nusikaltėlis, kurį būtina sodinti. Kad debilas niekada nedrįstų į akis šokinėti. Jeigu tai nesipjautų su prieškariu veikusios sinagogos „Chajei O Dom“ pogromu, Raseiniuose galėtų būti atidarytas Adolfo Hitlerio universitetas, tuo įamžinantis raseiniškio žmonių teisėjo Rinaldo Adamonio, manau, disfunkcinius nuopelnus dirbant savo stogui ir valstybei (valstybėje) – Šiaurės Yrušalaym‘ui. Bet kokiu atveju, Raseinių miestelio ateities vizijoje aiškėja esminis akcentas – monumentas: žydrojo diktatoriaus paunksmėje mažytis pastumdėlis hitleriukas slepiasi nuo baisaus tvanko. Ant paminklo lentelės puikuojasi užrašas:„Gyvenimo po palme palaima.“ Ugnė Kryžiutė Bronius Pogrindis
Yra nenormalu tai, kad teisminės valdžios atstovai gali terorizuoti valstybę, turėdami tikslą nepagrįstai praturtėti. Kai „teisės tarnas“ iš godumo sudaro sandėrius su savo sąžine, teisminiam procesui taikomi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisės viršenybės standartai iš tiesų tampa beverčiai. 2015-ųjų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismui paduotas Ukmergės rajono apylinkės teismo darbuotojų, prokurorų ir advokatų ieškinys. Trisdešimt vienas asmuo siekia prisiteisti iš valstybės biudžeto beveik 7 mln. (!) eurų žalą (informacijos šaltinis: portalas aina.lt). Nuostolius jie esą patyrė dėl minėto teismo pastate rasto gyvsidabrio. Šis portalas pranešė, kad tarp ieškovų yra teisėjas Rinaldas Adamonis, prokurorai Gintas Vaičiūnas, Julius Gelumbauskas, Darius Žvirblis, Darius Krogertas, advokatai Valdas Kersnauskas, Regina Šaltinienė, Virginija Budrevičienė, Virginija Bradulskienė, Danutė Giedraitienė. Ukmergės rajono apylinkės teisme dirbo teisėju ir dabartinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jis į teismą nesikreipė. Skelbiama, kad tarp ieškovų taip pat nėra teisėjų Snieguolės Bielskienės ir Editos Zarembienės. „Tai buvo teroristinis aktas, nukreiptas prieš grupę žmonių, teisme juk lankėsi daugybė žmonių. Daugybę metų nuodijama“, – protino teisme ieškovams atstovavęs advokatas (šaltinis: naujienų agentūra BNS). Rezonansinė byla Nr.2-13-522/2017 buvo perduota nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui. Išnagrinėjusi bylą, 2017- ųjų spalio 11-ąją šio teismo pirmininkė teisėja Irina Serafin priėmė sprendimą - Ukmergės rajono apylinkės teisme dirbusiems asmenims priteisė kur kas mažiau nei jie prašė. Pasak BNS, po 1500 eurų neturtinės žalos priteista septyniolikai teismo darbuotojų. Jiems mokesčių mokėtojai turės atseikėti bendrą sumą - 25500 eurų. Dar dešimčiai teisininkų priteistos individualios sumos taip pat plaukte plauks iš valstybės biudžeto. Laikinai einantis Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjas Rinaldas Adamonis Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą pavadino pasityčiojimu. Tai vienintelis teisybės teisme ieškojęs teisėjas. Teisėjas Rinaldas Adamonis dievagojosi, kad pablogėjo jo sveikata, ypač nusilpo regėjimas. „Mano visas skrandis yra sušaudytas erozijos, pastoviai vartoju vaistus (...) Greičiausiai aš parnešdavau tą gyvsidabrį namo su drabužiais. Nes kai paskutinį kartą darėme tyrimus, jos (teisėjo žmonos) organizme rado didesnį kiekį gyvsidabrio nei mano. Tyrimas darytas šiais metais privačiai Vilniuje, Grybo gatvėje. Mano žmona kartais ateidavo pas mane ir to, matyt, užteko“, - teisėjas Rinaldas Adamonis dėstė „Vakaro žinių“ žurnalistui. Teisėjas žurnalistui atskleidė, kad dėl to šeimoje buvo priimtas sunkus sprendimas žmonai nutraukti nėštumą (citatos iš laikraščio „Vakaro žinios“, Nr. 197(5117)). Tačiau, kaip matyti iš Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimo, teisėja Irina Serafin turbūt nepatikėjo savo kolegos, teisėjo Rinaldo Adamonio pasiūlyta versija. Pasak teisėjos, neturtinės žalos dydį lėmė tai, kad visi medikai, kurie atliko tyrimus ir dalyvavo teismo posėdyje, apsinuodijimo gyvsidabriu nenustatė (!) (citata iš „Vakaro žinios“). „Teismas įvertino, kad tai buvo toksiška, pavojinga medžiaga, suprantama, kad žmonės išsigando, o teismas iki šiol izoliuotas ir uždarytas. Žmonės, buvę toje patalpoje, išsigando ir jautė nerimą. Tai buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, priteisiant neturtinės žalos dydį“, – BNS sakė sprendimą priėmusi Širvintų rajono apylinkės teismo pirmininkė teisėja Irina Serafin. Teksto autorius turi pagrindą manyti, kad teisėjas, nesutikdamas su byloje dalyvavusių medikų ir teisėjos Irinos Serafin išvadoms, kažin, ar gali objektyviai ir visiškai sąžiningai vertinti minėtą teismo sprendimą. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau dabar turėtų kelti klausimą Teisėjų tarybai, ar baudžiamąsias bylas nagrinėjantis teisėjas, Ukmergės rajono apylinkės teismo pirmininkas Rinaldas Adamonis apskritai gali toliau eiti teisėjo pareigas dėl savo moralinių savybių, sveikatos būklės ir dėl to, kad teisėjos Irinos Serafin sprendimą pavadino pasityčiojimu. Svarbu žinoti ir tai, kad, vadovaudamasis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintu padorumo principu, kiekvienas teisėjas be jokių išlygų privalo laikytis šių taisyklių - nereikšti niekam paniekos, nemenkinti kitų bendradarbių (teisėjų) darbo, susilaikyti nuo viešų pasisakymų apie kitų teisėjų nagrinėjamas bylas arba kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardą. O kaip jūs jaustumėtės žinodami, kad jūsų byloje teisingumą vykdo teisėjas, šeimoje priėmęs drastišką sprendimą nutraukti nėštumą savo žmonai?! Bronius Pogrindis Šaltiniai: 2017-10-12 laikraščio „Vakaro žinios“ Nr. 197 https://www.delfi.lt/news/daily/law/gyvsidabriu-uzterstame-ukmerges-teisme-dirbusiems-teisininkams-priteista-gerokai-maziau-nei-jie-prase.d?id=76017181 http://www.ve.lt/naujienos/sveikata/sveikata/uz-sugadinta-sveikata---15-tukst-euru-1586409/ https://aina.lt/gyvsidabriu-apsinuodije-ukmergiskiai-valstybei-pateike-milijonus-siekianti-ieskini/ |
Zigmantas Šegžda:
"Politinėje baudžiamojoje byloje mane baudžia nematoma KGB ranka." Archives
October 2022
Categories |