Teisminės valdžios abortas. Teisėjas didžiuojasi pakirtęs pasitikėjimą teismais
"Kone įgimtą baudėjo mentalitetą demonstruojančiam teisėjų duetui Algimantui Valantinui ir Rinaldui Adamoniui Šiaurės Jeruzalės Fortūna šypsenos nepagailėjo. Vykdydami prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą verslo trikampio interesus atitinkančią operaciją „Y“, artistai į interneto žvaigždūnus prasimušė. Nors reikėjo ilgai laukti, kinkuoti, kiksėti ir šypsotis (nenusigąsite išvydę Rinaldo šypseną žavingą), kad vėl saulutė savaime švystelėtų, bet šlovės valanda išmušė visai netikėtai." (Citata iš Broniaus Pogrindžio publikacijos JAV laikraštyje "Bičiulystė" - "Jei tylėsime, teisėjai išnyks, o jų vietą užims KGB kriminaliniai elementai."
Jei tylėsime, teisėjai išnyks, o jų vietą užims KGB kriminaliniai elementai
http://biciulyste.com/mums-raso/bronius-pogrindis-jei-tylesime-teisejai-isnyks-o-ju-vieta-uzims-kgb-kriminaliniai-elementai/#more-9251 Bronius Pogrindis Baigia užknisti žiniasklaidos vogravimai apie tai, kad pasiekėme klestinčios rinkos ekonomikos ir demokratinės visuomenės fazę. Tačiau bijoma pripažinti faktą, kad visuomenė sparčiai ritasi atgal į baudžiavos laikus. Seimo NSGK paskelbė informaciją, kad valstybę realiai valdo kriminaliniai elementai, turintys interesų ir atstovų kone kiekvienoje valstybės įstaigoje. Tuomet viešoji erdvė buvo užversta duomenimis ir įtarimais apie valstybėje de facto KGB užvaldytą teisingumą. Portaluose pateikiama informacija apie tai, kad iki ateinant į valdžią Ramūnui Karbauskiui, kandidatai į svarbiausių valstybės institucijų postus, įskaitant generalinio prokuroro kėdę, buvo derinami su Mockumi. Analogiškai buvo tvarkomasi ir su „mūsiške“ (našy) teisėtvarka. Pamenu atvejį, kai pernai dar prieš skandalingos VSD pažymos išviešinimą pilietiškai nusiteikęs aktyvistas Zigmantas Šegžda, norėdamas išsiaiškinti teisėjų pažeidžiamumo priežastis, išsiuntė anketas didelei grupei įtariamų teisėjų klausdamas, kokiu būdu jie gali būti susiję su KGB struktūromis. Tąkart apklausiami teisėjai tarsi susitarę tylėjo. Dabar žinome, kodėl buvo tylima. Žinome, kodėl Lietuvos įtakingiausias prokuroras Ramutis Jancevičius išėjo tarnauti koncernui „MG Baltic“. Suprantame, kodėl iš generalinio prokuroro posto spruko Algimantas Valantinas ir įsidarbino eiliniu teisėju. Kažin, ar be Mockaus galimos paramos A.Valantinas būtų tas, kas yra dabar. Tik laiko klausimas, kai apie tai prabils Valstybės saugumo departamentas, užfiksavęs visus slaptuosius sandėrius. Žinome, kad iki A.Valantiną paskiriant į prokuroro, o paskui ir į teisėjo pareigas, jis tarnavo Sovietų Sąjungos jėgos struktūroje - prokuratūroje. Tais laikais visi žinojo, kad KGB kontroliavo visą teismų sistemą, advokatūrą ir jėgos struktūras – kariuomenę, miliciją, prokuratūrą. Pats A.Valantinas, gavęs Zigmanto Šegždos anketą, tebetyli. Savaime suprantama, jog politiškai nepatogu girtis palaikius kad ir priverstinius kontaktus su KGB. Be to dar ir nenaudinga. Naudingiau šantažuoti ir valdyti kitus, savo valia ar prievarta patekusius į KGB voratinklį. Vieša paslaptis, kad dar ir šiandien KGB dinozaurai mūsų valstybę užmaskuotai valdo. Tai matosi iš valdžios priimtų sprendimų, nulėmusių milijardinių sumų iššvaistymą iš valstybės biudžeto. Nėra paslaptis, kad A.Valantinas, kažin, ar savo iniciatyva iš ekspolicininkų ir eksprokurorų formuoja disciplinuotų teisėjų grupę. Sesuo Nijolė Sadūnaitė, Petras Gvazdauskas, Algirdas Endriukaitis ir Jonas Volungevičius viešojoje erdvėje paskelbė sovietine disciplina apdorotų teisėjų išvadas, užgauliai įžeidžiančias lietuvių tautą, esą: a) nenustatyta, kad okupaciniai pareigūnai turėjo ir galėjo žinoti, kad jie pažeidžia žmoniškumą, b) jokio trėmimo nebuvo, kadangi jis buvo kaip nuteisimo bausmė ir t.t. Taigi, matydami, kokį mastą pasiekė teisėtvarkos pertvarka kaimyninėje Lenkijoje, „mūsiškiai“ KGB dinozaurai pradėjo alinantį išlikimo karą. Na, o šiame kare pravers bet kurio teisėjo darbo patirtis ir pažintys prokuratūroje. Tiek „nepriklausomos“ Lietuvos, tiek KGB valdomoje SSSR prokuratūroje. Iš carinės Rusijos kariuomenės laikų atkeliavusi bukagalviška disciplina „Ja načalnik, ty durak, podčiniaisia“ (paklusk, kvaily, viršininkui, - vertimas iš rusų k.) mūsuose prigijo ir subujojo dar neregėtu mastu. Kaip tai veikia? Paimkime pavyzdį iš trijų pakopų teismų sistemos. Žinome, kad dalis teisėjų Lietuvos Respublikos vardu priima itin keistus teismų sprendimus. Kas čia - žmogaus teisinis neišprusimas, korupcija, pasidavimas prokuroro, advokato, teismo pirmininko ar dar aukštesnio asmens spaudimui? Sutikite, kad pagal savo protinius gebėjimus ne kiekvienas teisėjas yra Saliamonas, bet dažniau vidutinybė. Dar tragiškiau, jei turime pilką buitinių rūpesčių, darbo naštos, viršininkų diktato užguitą demoralizuotą ir pažeidžiamą asmenį. Viešojoje erdvėje apstu faktų, kad teismo sprendimus už teisėjus rašo arba aklai kopijuoja pagal šabloną kas tik nori – teisėjų padėjėjai (nesmerktinas variantas), teismo posėdžių sekretoriai, prokurorai ar bylos baigtimi suinteresuotos advokatų firmos (baisiausias variantas). Juk visada lengviau įvykdyti tai, kas liepiama. Ypač, kai negali pakelti atsakomybės, darbų naštos ir despoto reikalavimų akivaizdoje. Bijodamas periodinio teisėjo veiklos patikrinimo rezultatų, dažnas demoralizuotas („disciplinuotas“) teisėjas gali lengvai pasiduoti mažiau komplikuoto gyvenimo pagundai ir tiesiog paklusti diktatoriaus įsakymui priimti kažkam naudingus sprendimus. Vaizdelis toks, kad tūlas MGB dvaro tijūnas, geroką bizūną nusitvėręs, rūsčiai ir rimtai vaikšto aplink darbininkus-baudžiauninkus (gyvulių ūkis). Kur tik jis pasisuka, visur girdime: „Mykoliuk šen, Mykoliuk ten.“ Mykoliukas (šiuo atveju, jei norite, teisėjas) visur šoka, bėga, nė neviptelėjęs, mažiausiu žodeliu nepaprieštaravęs, niekam nepasiskundęs. Vis dėlto jis kiksi vienas. Kiksi ir šypsosi, ir nesuprasi, kuo jis šiandien taip patenkintas. Jis šypsosi kitam pasauliui, su kuriuo jis bendrauja kitiems neregimu būdu; kam jis pritaria, kas jam atsiliepia. Viena tėra aišku: tame pasaulyje negalėjo būti žmonių. (Juk KGB mafijos nepavadinsi žmonėmis, - autoriaus pastaba). Kai gera - džiaugies, kai negera - skursti, - ką gi daugiau bedarysi? Saulės dirbtinai nepasigaminsi, reikia laukti, kad vėl savaime švystelėtų. Ką tik gausiai pacituotas rašytojas Juozas Tumas – Vaižgantas dar prieš šimtmetį sukūrė tobulą, itin aktualiai skambančią metaforą:„Kuo bjauresnė pilna priverčiamųjų pareigų baudžiauninko buitis, juo gražiau puošia ARTISTAS vidaus gyvenimą.“ Negaliu palikti skaitytojo nepateikdamas konkrečių pavyzdžių apie tai, kaip šiandien verčiasi gyvulių ūkis ir kokiais buitiniais malonumais džiaugiasi tūlas priverčiamųjų pareigų baudžiauninkas. Šiuo atveju itin sėkminga ARTISTO paralelė, žiūrint į teismą, kaip į didelį vaidinimą-spektaklį, kuriame ant pakylos juodas, sendinto plieno grandine ant kaklo darbininkas vaidina teisingumą vykdantį teisėją. Raudoną girliandą (be lempučių) pasikabinęs „prižiurna“ (J.T.Vaižganto perlas) vaizduoja valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą (procesinio dykaduonio vaidmuo). Abu labu iš anksto žino, kad teismui pirmininkauja PINIGAI ir užkulisiniai interesai. Paskui iš žydrųjų dausų (arba, jei norite, iš advokato V.I. ar prokurorės Jolitos Kančauskienės trečio kompiuterio) atlekia USB atmintinėje įrašytas „gatavas“ teismo nuosprendis. Dabar belieka artistui parašą padėti ir nutaisius protingą mimiką virpančiu balsu be didesnių užsikirtimų svetimą tekstą - teismo verdiktą pagarsinti. Yra ko nerimauti. Neduok Dieve, kad tik teismo sprendimu nepatenkintas proceso dalyvis protingo klausimo teisėjui neužduotų. Nes tokiu atveju iš gėdos tektų padus pasipustyti. Taip jau nutiko, kad kone įgimtą baudėjo mentalitetą demonstruojančiam teisėjų duetui Algimantui Valantinui ir Rinaldui Adamoniui Šiaurės Jeruzalės Fortūna šypsenos nepagailėjo. Nors reikėjo ilgai laukti, kinkuoti, kiksėti ir šypsotis (nenusigąsite išvydę Rinaldo šypseną žavingą), kad vėl saulutė savaime švystelėtų, bet šlovės valanda išmušė visai netikėtai. Vykdydami prieš žmogaus teisių aktyvistą Zigmantą Šegždą verslo trikampio interesus atitinkančią operaciją „Y“, artistai (J.T.Vaižganto perlas) į interneto žvaigždūnus pašlivikšt ir prasimušė. Pasak spaudos, visas kipišas užvirė po to, kai 2014-ųjų pavasarį aktyvistas Zigmantas Šegžda išsakė įtarimus, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė prastai kontroliuoja valstybės viešųjų pirkimų sandorius, o iš valstybės aruodo dėl šios priežasties išgaruoja milijardinės sumos lėšų. Valstybės jėgos struktūros – Vilniaus rajono ir Kauno miesto policija, Ramučio Jancevičiaus prokuratūra bei teisėjų Jolantos Bagdonienės ir Algimanto Valantino teismų brigados buvo mobilizuotos, tad kibo į darbą Z. Šegždą doroti ir tildyti. Tik šiemet supratome, kad „MG Baltic“ koncernas anuo metu itin džiaugėsi mažai kontroliuojamų viešųjų pirkimų rezultatais. Šiandien aišku, kodėl Zigmantą Šegždą jam iškeltoje baudžiamojoje byloje nuo 2016 metų terorizuoja ir baudžiamuoju kodeksu it vėzdu mojuoja buvusio KGB papulkininkio Igno Adamonio sūnus – teisėjas Rinaldas Adamonis. Nemanau, kad iš šio kelių dešimčių tūkstančių eurų vertės sandorio nors dalelė nubyrėjo į R.Adamonio aruodus. Bet už pastarasis prisidūrė apvalią sumelę iš valstybės, kai už ištikimą tarnybą pernai pusmečiui buvo laikinai paskirtas pirmininkauti Ukmergės teismui. Kai gera - džiaugies, kai negera - skursti, - ką gi daugiau bedarysi? Teisėjas R.Adamonis, kaip ta yla iš maišo, išlindo ir buvo sučiuptas už rankos tuomet, kai 2018-07-26 d. gavo Zigmanto Šegždos antrąjį ultimatumą – reikalavimą nušalinti teisėją nuo politinės bylos nagrinėjimo. Aktyvistas reikalavo, kad R.Adamonis pasitrauktų iš proceso, kadangi teisėjas pateko į daugybę situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo. Teismo proceso organizavimas suteikė Zigmantui Šegždai pakankamai rimtą pagrindą įtarti, jog teisėjas R. Adamonis yra iš anksto apsisprendęs priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip, tikėtina, turėdamas klano užduotį pateisinti Z.Šegždos 50 dienų kardomojo suėmimo kalėjime išbūtą laiką nesant suėmimo pagrindų. Vien tai, kad teisėjas A.Valantinas itin aktyviai dalyvavo represuojant aktyvistą ir kad dabar jo klano narys teisėjas R.Adamonis nenusišalina nuo politinės baudžiamosios bylos, jau savaime gali būti vertinama kaip apeliacinio teismo pirmininko ir Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojo A.Valantino įžūli ambicija – aklas revanšas Z.Šegždai už blogai surežisuotą represinės sistemos puolimo planą. 2018-09-06 d. teisėjo R.Adamonio nušalinimo nutarties paskelbimo išvakarėse, Z.Šegžda nusiuntė šiam teisėjui elektroninį laišką: „Informuoju, kad 2018-08-06 Ignui Adamoniui (teisėjo tėvui) inicijavau baudžiamąją bylą dėl jo veiksmų dirbant KGB struktūroje. Toliau nurodytas publikacijas ir penkis mano tinklaraščius su teisėjo R.Adamonio veiksmų kritika ir Igno Adamonio problema gavo Prezidentūra, Seimo nariai, kiekvienas Teisėjų tarybos narys ir daugiau kaip 300 teisėjų iš visų miestų ir 3 pakopų teismų bei keli šimtai Ukmergės gyventojų. Atsisakymas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo bus vienareikšmiškai vertinamas kaip teisėjo asmeninė keršto akcija politinėje byloje dėl aukščiau nurodytų aplinkybių. Nenusišalinimas tik dar kartą patvirtintų, kad teisėjas R.Adamonis negali būti nešališkas priimdamas teismo nuosprendį.“ Atsisakydamas nusišalinti nuo politinės bylos, 2018-09-06 d. R.Adamonis pripažino esąs asmeniškai suinteresuotas atkeršyti žmogaus teisių aktyvistui. 2018-09-07 d. aktyvistas Zigmantas Šegžda padavė skundą Teisėjų tarybai dėl to, kad teisėjas R.Adamonis nesigilino į jam paskirtos nagrinėti bylos esmę ir jos nesuprato, o 2018-09-06 d. nutartimi pažeisdamas BPK nustatytas teisės normas teisėjas demonstruoja akivaizdų procesinės teisės normų neišmanymą ir nesivadovavimą jomis. Tai reiškia, kad teisėjas surašė nutartį, kuri neatitinka įstatymų. Be to, tai įrodo, kad teisėjas negerbia teisės ir veikia pažeisdamas teisingumo principus. Tuo teisėjas pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 str. pagarbos žmogui principą ir šio kodekso 15 str. pavyzdingumo principą. Skunde pareiškėjas dar teigia, jog teisėjas R. Adamonis, nepaneigdamas 2018-07-26 d. pareiškime išdėstytų baudžiamojo proceso pažeidimų, pripažino ir patvirtino pažeidęs visą eilę teisės normų. Be to Z.Šegžda pranešė Teisėjų tarybai, kad teisėjas R. Adamonis 2018-09-06 nutartyje neteisingai išaiškino procesinės teisės normą, teigdamas, kad Z.Šegžda „pašaipiu tonu kalbėjo Sigitos Jurgelevičienės atžvilgiu, taip eilinį kartą nesilaikydamas nustatyto elgesio normų teismo posėdžio metu. Z.Šegžda žodžiu buvo įspėtas laikytis tvarkos, dar kartą nurodžius, kad gali būti iškviesta policija arba priimta teismo nutartis dėl nuobaudos-administracinio arešto už netinkamą elgesį“. Tačiau aktyvistas ginčija, kad BPK įtvirtintos teisės normos nenumato administracinės baudos skyrimo už kalbėjimą pašaipiu tonu ar intonacija, kadangi taip vadinamas „pašaipus tonas“ viso labo tik teisėjo išreikšta subjektyvi asmeninė nuomonė. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo vadovautis įstatymu, bet ne išankstiniu emocinio pobūdžio priešiškumu. Aktyvistas pranešė Teisėjų tarybai nustatęs, jog 2018-09-06 teismo nutarties autorius nėra teisėjas R.Adamonis ar teisinį išsilavinimą turintis teisėjo padėjėjas. Skunde buvo konstatuotas įtarimas, jog nenustatytas asmuo (galimai advokatas ar prokuroras) teisėjui perdavė kompiuterinę bylą su paruošta nutartimi, kadangi nutartis nebuvo rašoma teismui priklausančiu kompiuteriu (!). Z.Šegžda pateikė ir kitus įrodymus, kad nutarties autorius nėra teisėjas R.Adamonis. Pavyzdžiui, teismo nutarties frazės „nukentėjusioji ir jos gynėjas“ arba „kaltinamasis ir jo atstovas-advokatas“ išduoda, nutarties tekstą rašė teisinio išsilavinimo neturintis asmuo. Be to frazės „LITEKO duomenų bazė“ teisėjai nevartoja, nes teisingas pavadinimas yra Lietuvos teismų informacinė sistema arba informacinė sistema LITEKO. Visiškai nesuprantamas R.Adamonio nutarties teiginys „informacija atsispindi LITEKO duomenų bazėje prie Ukmergės rūmuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos pažymėtų teismo posėdžių prikabintuose teisiamojo posėdžių protokoluose ir garso įrašuose“ įrodo, jog teksto autorius apskritai nesuprato savo surašyto teksto. „Pažymėtais“ teismo posėdžiais, „prikabintais“ protokolais ir kitomis keistomis frazėmis teisėjas R.Adamonis akivaizdžiai griauna teisingumą vykdančio teismo prestižą. Žmogaus teisių aktyvistas Teisėjų tarybai pranešė, kad 2018-09-06 teismo nutartyje teisėjas R.Adamonis paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą aktyvisto asmeniu, cituoju: „Z.Šegžda įžeidinėjo nukentėjusiąją (Sigitą Jurgelevičienę ) ir jos gynėją, ką pareiškėjas pastarųjų atžvilgiu darydavo ir jau pasibaigus teismo posėdžiams.“ Be to Z.Šegžda skunde teigia, jog teisėjas R.Adamonis turi išankstinį priešiškumą ir negali priimti nešališko nuosprendžio, kadangi jis inicijavo daug baudžiamųjų bylų teisėjo R.Adamonio atžvilgiu. Kviečiame pilietiškai nusiteikusius žmones burtis į judėjimą „Už tiesą teisėtvarkoje“ ir aktyviai remti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos ir kitų piliečių iniciatyvą, kurios tikslas valstybėje užtikrinti teisės viršenybę ir užkirsti galimybę KGB kriminaliniams elementams bei SSSR komunistų nomenklatūrai valdyti prokuratūrą ir teismus. Nepraleiskime paskutinės galimybės pakeisti savo likimą. |
BRONIUS POGRINDIS:"Manau,kad teisėjas Rinaldas Adamonis puikiai supranta, kad vykdo kriminalinio „elito“ užduotį." |
Teisminės valdžios krachas: teisėjas didžiuojasi pakirtęs pasitikėjimą teismais – jam talkina nusikaltėlių „elitas“
http://laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=7357:teismines-valdzios-krachas-tulas-teisejas-didziuojasi-sugrioves-pasitikejima-teismais-jam-talkina-nusikalteliu-elitas&catid=33&Itemid=141
Bronius Pogrindis
Lietuvos teisminė valdžia dar neišsivadavo iš ją apraizgiusių kriminalinių elementų. Garsiojoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje aiškiai įvardyti galios centrai, keliantys realų pavojų mūsų valstybės suverenitetui. Panašu, kad Seimo nario Ramūno Karbauskio komanda atidarė nematomą frontą, žūtbūtiniame kare siekdama perlaužti paralelinės kriminalinės valstybės nugarkaulį. Lengva nebus, bet kito pasirinkimo nėra. Turime susivienyti ir palaikyti pažangią, žmonių interesus atstovaujančią jėgą tam, kad netektų patirti juodųjų apsiaustų plėšikavimo, nereikėtų toliau gyventi skurde ir nuolatinėje kraują stingdančioje baimėje dėl savo gyvenimų. Pavyzdžių įkvėpimui galime semtis iš pokario rezistencijos didvyrių, padėjusių galvas už Lietuvos nepriklausomybę.
Nepriklausomoje žiniasklaidoje pateikta gausybė pavyzdžių apie tai, kad teisminė valdžia yra įvedusi antikonstitucinę praktiką, kai teismų hierarchijos viršūnėje sėdintis „nešališkas stebėtojas“ pagal verslo trikampio užsakymą organizuoja ir prižiūri užsakytą baudžiamąjį procesą, o teisėjų darbo lūšnynas, bijodamas netekti darbo, nusižeminęs klusniai vykdo galios centrų parėdymus. Prieš pusmetį Vilniaus miesto apylinkės teisme, ilgame menkai apšviestame koridoriuje man teko stebėti, kaip vidutinio amžiaus teisėja vos ne iki pat žemės du kartus nusilenkė sutiktam jai pažįstamam advokatui. Esant tokiai teismų „praktikai“ ir santykiams, teisingumo ieškantis normalus pilietis turėtų pasijusti esantis šiukšlė korupcijos užvaldyto teisingumo jūroje.
Man pasakojo žmogus, 2018 m. spalio 3 dieną Vilniaus regiono apylinkės teisme matęs chamišką prokurorės Vidos Bracevičienės elgesį. Atsakydama į žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos advokato pastabą teisėjui, kad prokurorė duodama parodymus neturi teisės skaityti iš užrašų, V.Bracevičienė visus aplojo: „Prašau man netrukdyti! Turiu teisę skaityti!“ Posėdžiui vadovaujantis teisėjas Rinaldas Adamonis tyliai nurijo karčią piliulę, taip ir neišdrįsęs sudrausminti šešiasdešimtmetės prokurorės. Įvykio liudytojas iš tolesnės teisėjo laikysenos matė, kad teisėjas R.Adamonis netgi jautė pasididžiavimą „iki pat žemės“ nusilenkdamas į įstatymą kojas besišluostančiai prokurorei – Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus, perbėgusio į MG Baltic koncerną, torpedai.
Kaip teigia lietuviška patarlė, iškrypėlio dvaselės lazda-botagu neištiesinsi. Nors mums nuolat brukama į galvą mintis apie teisėjo nepriklausomumą ir pagarbą teisingumą vykdančiam teisėjui, tačiau akivaizdu, kad teisėjas Rinaldas Adamonis gyvena paraleliniame pasaulyje ir vadovaujasi ne teisės aktuose nustatytomis, bet jo tėvo – KGB papulkininkio Igno Adamonio įskiepytomis vertybėmis. Visi suprantame, pagal kokias „vertybes“ gyveno lietuvių tautos genocido vykdytojai, darydami nusikaltimus žmoniškumui, trėmę į Sibirą, žvėriškai kankinę ir žudę nekaltus žmones. Manau, kad teisėjas Rinaldas Adamonis puikiai supranta, kad vykdo kriminalinio „elito“ užduotį - nuteisti Zigmantą Šegždą už tai, kad šis dar 2014 metais viešai pareiškė savo nuomonę apie korupciją valstybės viešuosiuose pirkimuose.
Teisėjas R.Adamonis buvo du kartus oficialiai paprašytas nusišalinti nuo politinės baudžiamosios bylos dėl gausybės teisės aktų pažeidimų. Vienok, teisėjas vaidina Pilypą iš kanapių ir nepasitraukia. Anot liudytojų, R.Adamonis jau trečius metus „teisminėmis priemonėmis“ su neslepiamu sadizmu, pasimėgavimu ir pasididžiavimu nuožmiai terorizuoja žmogaus teisių aktyvistą, skriaudžia jo šeimą, mažamečius vaikus, žudo žmonių gyvenimą ir ateitį. Veikimo modelis stebėtinai panašus į tą, kai 1957 metais kruvinasis KGB išsigimėlis, nutaisęs sadistišką snukį, žiūrėdamas į mirtinai nukankinto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sužalotą veidą, šaltakraujiškai užtaiso ginklą, nusitaiko ir paleidžia kulką tiesiai į galvą taip, kad žmogus nenumirtų iš karto.
Gi, teisėjas Adamonis daro klaidą, naiviai manydamas esąs visiškai nebaudžiamas. Jis galvoja, jog žino ir turi „teisėtą“ lūkestį - kad ir ką jis bepadarytų: pažeistų baudžiamojo proceso įstaymą, įžūliai meluotų, grasintų, žmones terorizuotų ar teismo dokumentus klastotų, jį nuo įstatymo apsaugos, motiniškai užstos ir per petį draugiškai patapšnos jo patronai teismų pirmininkai Jolanta Bagdonienė ir Algimantas Valantinas. Be to, Adamonis tvirtai įsitikinęs, kad nuo drausmės bylos iškėlimo jį apsaugos aukščiausiojo teismo teisėjas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Aurelijus Gutauskas arba įtakos teismuose nepraradęs Ramutis Jancevičius. Nors, ką gali žinoti, kada kurį iš jų gali ištikti Konstitucinio teismo teisėjo Vytauto Greičiaus skandalas. Iš pagarbos nepriklausomai žiniasklaidai Dapkaus ir Greičiaus dialogų necituosiu. Tačiau pastumdėliai iš teisminio lūšnyno rusišką keiksmažodį pagarbiai vertina ir priima kaip privilegiją ar pagyrimą.
Teisėjas Rinaldas Adamonis yra puikiai informuotas apie internete skleidžiamus anekdotus, kuriuose pašiepiami nepaprastieji Sovietų Sąjungos gyventojai: milicininkas Rinaldas, teisėjo dukra Vanesa, teisėjas Ignas, jo tarybinė moteris Natali ir jų bičiulis advokatas Chalimas. https://zigmantassegzda.weebly.com/satyra
Pagal tėvo Igno Adamonio logiką šioje situacijoje teisėjas turi susivaldyti: ne atvirai rodyti neapykantą anekdotus paviešinusiam asmeniui, bet didžiuotis, kad žmonių baudėjo Rinaldo vardas nors ir atsitiktinai, bet sutampa su anekdotinio milicininko vardu.
Jei nebūtų apgailėtina, būtų graudu žiūrėti, į kokią bejėgišką padėtį įkliuvo prokuratūra, 2018-08-06 d. gavusi žmogaus teisių aktyvisto Zigmanto Šegždos skundą su prašymu iškelti baudžiamąją bylą Rinaldo Adamonio tėvui KGB papulkininkiui Ignui Adamoniui ir jo sėbrams, dirbusiems Ukmergės KGB skyriuje iki 1991 ųjų spalio 10 dienos. Aktyvistas reikalauja, kad teisėjo tėvas būtų nuteistas ir pakartas už karo nusikaltimus. Vilniaus apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Nikolajus Kozliakas savo 2018-08-31 rašte Nr.2.S-7692 informuoja, kad prokuratūra negali iškelti Ignui Adamoniui baudžiamosios bylos, nes nėra gautas atsakymas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro. 2018-10-05 d. aktyvistas konstatavo, kad praėjo dar vienas mėnuo, bet jokio sprendimo, kas bus daroma su minėtais kagėbėšnikais, iš prokuratūros negavo. Kas per kinkavimas, trepsėjimas, prakaitavimas ir stenėjimas? Štai kaip vizualiai atrodo vergiškas keliaklupsčiavimas KGB kriminaliniam elementui!
Teisėjo R.Adamonio pareiga yra nusišalinti nuo Z.Šegždai iškeltos bylos nagrinėjimo tą pačią dieną, kai tik jis sužinojo apie Z.Šegždos reikalavimą jo tėvui iškelti baudžiamąją bylą, pasiunčiant šį genocido vykdytoją į kartuves. Teisėjas negali atlikti savo pareigos, o juo labiau negali būti nešališkas, kai jo gyslos verda iš keršto dėl įsegto kablio į tėvo nugarą. O ką į tai R.Adamonis? Ogi apsimetęs Pilypuku nesitraukia iš proceso, nors tašyk jam kuolą ant galvos, toliau tęsia nuožmią aktyvisto egzekuciją pagal tradicines KGB metodikas.
Dar vienas naujai iškeptas R.Adamonio užtarėjas yra Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prokuroras Arūnas Žemrieta. 2018-09-10 pareiškimu generaliniam prokurorui Z.Šegžda perdavė duomenis apie tai, kad teisėjas R.Adamonis galimai suklastojo dokumentą – teismo pranešimą apie teismo posėdžio atidėjime esančią datą. Aktyvistas Evaldui Pašiliui pranešė, kad pasirašė ant teismo pranešimo, kuriame informuojama, jog teisiamojo teismo posėdis atidėtas 2018 m. liepos 17 dienai. Ant šio pranešimo pasirašė ir kiti proceso dalyviai - prokuroras Liudas Žuklys, Viešųjų pirkimų tarnybos buvusi direktorė Sigita Jurgelevičienė, jos advokatas Aivaras Alimas ir Z.Šegždos advokatas.
2018-09-06 dieną Z.Šegžda paprašė teisėją R.Adamonį parodyti įtariamą suklastotą pranešimą, norėdamas nustatyti, ar datos skaičius 17 nėra nutrintas ir tokiu būdu ištaisytas į skaičių 12. Apžiūrėjęs pranešimą apie teismo posėdžio atidėjimą, aktyvistas mano nustatęs, kad data pakeista iš liepos 17 d. į liepos 12 d., bet plika akimi nematyti, kad data būtų nutrinta ar išskusta. Tačiau pats pranešimas su nauja data - 2018 m. liepos 12 diena buvo ant visiškai naujo nė kiek neapglamžyto lapo, lyg šis būtų ką tik atspausdintas spalvotu spausdintuvu. Esminis skirtumas tas, kad naujasis „perdarytas“ pranešimas buvo surašytas ant A4 formato lapo, kai tuo tarpu Z.Šegžda prisimena pasirašęs ant dvigubai mažesnio lapo. Aktyvistas įsitikinęs, kad 2018-09-06 dieną teismo posėdžio metu teisėjas R.Adamonis parodė byloje įsegtą suklastotą dokumentą: teismo pranešime parašyta data buvo galimai ištaisyta kompiuterine programa „Photoshop“ ar kitu būdu.
Šioje situacijoje aktyvistas inicijuoja baudžiamąją bylą jau ir pačiam teisėjui R.Adamoniui. Pastarasis, it zuikutis tankmėje suglaudęs ausis tūno, nuo politinės bylos nenusišalina, mirtinai ant Z.Šegždos įniršęs susidorojimą su juo teisme tęsia. Manote, kad teisėjas peilių negalanda, neapykantos aktyvistui nejaučia? Aš, kaip normalus, save gerbiantis žmogus, būdamas teisėjo vietoje, jausčiausi nepagrįstai apkaltintas ir norėčiau pasiekti teisingumą – negalėdamas būti objektyvus nusišalinčiau nuo bylos. Tačiau Adamonis elgiasi priešingai, a priori žinodamas, kad prokuratūra ir teismai jį apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo.
Grįžkime prie prokuroro Arūno Žemrietos, 2018-09-20 d. atsisakiusio iškelti baudžiamąją bylą R.Adamoniui dėl dokumento klastojimo. Iš prokuroro nutarties matyti, kaip jis stengiasi visais įmanomais būdais pažeminti Z.Šegždą už techninę klaidą - neteisingai nurodytą datą („nenuoseklus, painiojasi nurodytuose faktuose“, „dėl savo paties suklydimo“). Vienok, A.Žemrietos teiginys „manytina, kad pareiškėjas galėjo neatvykti į paskirtą bylos nagrinėjimą dėl savo paties suklydimo“ nėra fakto konstatavimas, bet yra tik asmeninė subjektyvi prokuroro nuomonė. Kitas prokuroro A.Žemrietos argumentas, kad kiti proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, anaiptol nepaneigia dokumento klastojimo fakto, kadangi suklastotas teismo pranešimas egzistuoja ir yra saugomas byloje. Belieka ištirti klastotę, kadangi originalus dokumentas sunaikintas. Kita vertus vien tai, kad, kiti proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti, dar nereiškia, kad ir Z.Šegžda buvo tinkamai informuotas. Negaliu paaiškinti, kodėl patyręs prokuroras A.Žemrieta nesugebėjo įžvelgti dar vienos nusikalstamos veikos – prokuroro Liudo Žuklio, kitų proceso dalyvių galimos apgavystės, kadangi ir jie, pasirašydami ant teismo dokumento, turėjo matyti datą, bet apie šį įtartiną prieštaravimą teismo neinformavo.
Pabaigai norėčiau paprašyti žmones užeiti į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino Facebook‘o paskyrą ir joje pamatyti „elitinio“ teisėjo draugų būrį - simbolinę piramidę, kurios pagrindą sudaro daugybė sisteminės žiniasklaidos atstovų. Manau, tai gali reikšti, jog Algimantas Valantinas bando pataisyti savo pašlijusį įvaizdį ir reputaciją ne atlikdamas visuomenei naudingą veiklą, bet vien tik bendraudamas su jam parankiais arba priskirtais žurnalistais. Tačiau dirbtinis įvaizdžio stimuliavimas piarščiko viagra tikrai nepadės, nes visi supranta, už ką lietuvių tauta taip nekenčia Algimanto Valantino ir jį supančios klikos.
Bronius Pogrindis