Laisvas laikraštis: „Nusikalstamam susivienijimui „MG Baltic“ paklūsta visas visas teisės elitas.“1/9/2018 laisvaslaikrastis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=6640:nusikalstamam-susivienijimui-mg-baltic-paklusta-visas-teises-elitas-auksciausiojo-teismo-teisejai-aurelijus-gutauskas-teiseju-etikos-ir-drausmes-komisijos-pirmininkas-janina-januskiene-birute-janaviciute-ir-andzej-maciejevski-bei-dar-20-teiseju&catid=47&Itemid=101 Nusikalstamam susivienijimui „MG Baltic“ paklūsta visas „teisės“ elitas : Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Aurelijus Gutauskas (nuotr. viršuje su V.Adamkumi, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (civilinių bylų skyriaus pirmininkė), Aloyzas Kruopys. Regina Pocienė; Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Neringa Švedienė (Teisėjų tarybos narė), Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka; Henrichas Jaglinskis, Gerasičkinienė; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai: Rolandas Bužinskas ir Renata Beinoravičienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius Vaclavas Karšulis, Tadeušas Volkovskis, Vilmantas Ambrulevičius, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Ričardas Prašmuntas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai: Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas. Vilnietis Zigmantas Šėgžda asmeniškai susidūrė su „MG Baltic“ galia Lietuvos teismuose – jį pribloškė, kaip teisėjai gali nepaisyti įstatymų reikalavimų, tenkindami šios gaujos interesus. „Nustačiau, kad visose bylose (civilinėse ir baudžiamosiose) prieš mane veikia MG Baltic koncerno valdoma organizuota grupė, susidedanti iš policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų bei advokatų, - teigia Z.Šėgžda, - dalis pažeidžiamų, šantažuojamų teisėjų, paklusdami koncerno priima man nepalankius sprendimus. Paskutinis to įrodymas, kad mano iškeltoje byloje prieš Lietuvą valstybę bylą nagrinėjančiam teisėjui Edvardui Juozėnui tiesioginę įtaką daro dešinioji Ramučio Jancevičiaus (MG Baltic darbuotojo) ranka prokuratūroje – prokuroras Gytis Normantas. Toliau cituoju 15min.lt apie ypatingus R.Jancevičiaus ir G.Normanto santykius: „VSD pažymoje nurodoma, kad dar susitikimo metu R.Jancevičius kažkam paskambina ir duoda nurodymus, kad be jo tame tyrime nebūtų priimami jokie sprendimai. „Ar girdi, ... žiūrėk, aš pamiršau tau pasakyt išvažiuodamas, supranti, tu būk gera, pasakyk Gyčiui Normantui (Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, – red. past.) Girdi, pas jį yra viena medžiaga, supranti, su Užupio statybom, kad be manęs jokio sprendimo nepriiminėtų... gerai, gerai? Dėl Užupio, ten statybos, kur tas kompleksas eina, supranti, kur tas buvęs kompleksas..., kad be manęs sprendimo nepriimtų, gerai? Nu tai iki, paka“, – paviešintame VSD dokumente galimai cituojamas asmuo, pavadintas inicialais R.J.“ „Turiu pagrindo manyti, kad tuometinė Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė 2014 metais per MG Baltic koncerną išreikalavo, kad Ramučio Jancevičiaus vadovaujama prokuratūra man iškeltų baudžiamąją bylą, - mano Z.Šėgžda, - manau, kad mainais už tai Sigitos Jurgelevičienės vadovaujama Viešųjų pirkimų tarnyba netikrino su MG Baltic koncernu susijusių korupcinio pobūdžio viešųjų pirkimų sandorių. Nuo to laiko policija, prokuratūra ir teismai savo sprendimais remia išimtinai Sigitą Jurgelevičienę. Supratau, kad einu teisingu keliu, kadangi nuožmus baudžiamasis persekiojimas mano atžvilgiu buvo pradėtas iš karto po to, kai nuo 2013 metų pradėjau domėtis, kodėl tuometinio ministro Eligijaus Masiulio naujai paskirti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai – Žydrūnas Plytnikas ir Sigita Jurgelevičienė ne tiktai, kad nekontroliavo didžiausių valstybės įmonių viešųjų pirkimų sandorių, bet ir asmeniškai aktyviai palaikė ir teikė metodinę pagalbą (pvz., mokydami „vidinių sandorių“ schemų) didžiausioms verslo grupėms bei valstybės įmonėms - Ignalinos atominei elektrinei, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai, VĮ „Oro navigacija“ ir daugeliui kitų, kaip apeiti viešuosius pirkimus reguliuojančių teisės aktų nuostatas. Prašau atkreipti dėmesį į toliau išdėstytas grėsmes: 1. MG Baltic koncernui priklausančiam „žvalgybos ir terorizavimo“ padaliniui vadovauja Seimo NSGK išvadoje linksniuojams Ramutis Jancevičius, buvęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras. 2. Ramutis Jancevičius duoda užduotis policijos komisariatų viršininkams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui, teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojui, buvusiam generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui. 3. Algimantas Valantinas paskirsto užduotis į jo įtaką patekusiems prokurorams, apylinkių ir apygardų teismų teisėjams, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, Teisėjų tarybos nariams, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariams. 4. LR Prezidentė teikė pasiūlymą sumažinti Teisėjų tarybos narių skaičių. Taip bus sustiprinta MG Baltic ir Algimanto Valantino įtaka, kadangi iš Teisėjų tarybos bus pašalinti sąžiningai balsuojantys teisėjai. Tokiu būdu Teisėjų taryba pagal Algimanto Valantino nurodymą galės lengviau valdyti visus teisėjus. Bus labai paprasta įbauginti teisėjus, jiems daryti neteisėtą poveikį, kištis į teisingumą vykdančių teismų veiklą taip, kad teismai priimtų korumpuotiems politikams ir valstybės tarnautojams, bei su jais susijusioms verslo grupėms palankius sprendimus. Priešingu atveju, per Algimantą Valantiną valdoma Teisėjų taryba pasirūpins nepaklusnių teisėjų atleidimu iš pareigų. 5. Kadangi Algimanto Valantino pareiga yra atlikti teismų administracinę priežiūrą, jis turi teisę tiesiogiai bendrauti su bylas skirstančiais apylinkių teismų pirmininkais bei apygardos teismų skyrių pirmininkais, kurie turi teisę skirstyti teisėjams nagrinėti bylas. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teisme bylas teisėjams skirsto Algimantui Valantinui pagal pareigas pavaldūs asmenys: Teisėjų tarybos narė, civilinių bylų skyriaus pirmininkė teisėja Neringa Švedienė, baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė teisėja Daiva Kazlauskienė ir raštinės specialistė Henrika Šilanskienė. Nustačiau, kad Algimantas Valantinas duoda nurodymus teismų pirmininkams bei apygardos teismų skyrių pirmininkams paskirti bylas į jo įtaką patekusiems arba jo šantažuojamiems teisėjams. Pastarieji net nenagrinėję bylų tiesiog pasirašo iš anksto paruoštus teismo sprendimus užsakytose bylose. Tuo būdu Algimantas Valantinas turi galimybę tarpininkauti prekiaujant teismo sprendimais (prekyba poveikiu). 6. 2018 metais Lietuvos Advokatų tarybą pilnai užvaldė Ramučiui Jancevičiui ir Algimantui Valantinui parankių advokatų grupė. Advokatų taryba, turėdama galią grupei neparankius advokatus išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašų, nuo šiol gali nurodyti bet kuriam advokatui neginti valstybės interesų. Tai reiškia, kad teismo proceso metu minėtą organizuotą grupę gali remti net ir valstybę atstovaujantys advokatai. Jei MG Baltic koncernas arba kitos verslo grupės kels civilines ir baudžiamąsias bylas sąžiningiems politikams ir valstybės tarnautojams, šie teisme negalės apsiginti, nes jų samdomi advokatai bus patekę į minėtos grupės įtaką. Mano žiniomis, MG Baltic koncerno interesams nepaklūstančius asmenis, pasitelkiant policiją, prokuratūrą ir teismus, apdoroja advokato Gintaro Černiausko kontora (jos advokatas Kęstutis Betingis, buvęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, kasdien aptarnauja MG Baltic koncerną), advokatų bendrija „Motieka ir Audzevičius“, advokatų kontora „Budvytis ir Čivilis“, advokatė, Advokatų tarybos narė Ingrida Montvydienė-Krolienė ir advokatas Valdemaras Bužinskas (naujai „išrinktas“ Advokatų tarybos narys, buvęs KGB vyr. tardytojas), Gerasičkino advokatų kontora. 7. Pagal iš teismų gautus dokumentus nustačiau, kad pažeidžiami, verslo grupėms ir minėtiems advokatams paklūstantys yra šie teisėjai - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai: Aurelijus Gutauskas (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas), Janina Januškienė, Birutė Janavičiūtė ir Andžej Maciejevski; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai: Egidija Tamošiūnienė (civilinių bylų skyriaus pirmininkė), Aloyzas Kruopys. Regina Pocienė; Vilniaus apygardos teismo teisėjai: Neringa Švedienė (Teisėjų tarybos narė), Aiva Survilienė, Daiva Kazlauskienė, Ainora Kornelija Macevičienė, Audrius Cininas, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Stasys Punys, Stasys Lemežis, Laureta Ulbienė, Leonarda Gurevičienė, Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius, Virginijus Kairevičius, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė, Vytautas Zelianka; Henrichas Jaglinskis, Gerasičkinienė; Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai: Rolandas Bužinskas ir Renata Beinoravičienė, Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjai: Jolanta Bagdonienė (teismo pirmininkė), Rinaldas Adamonis, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Saulius Jakaitis, Vaida Sinkevičienė, Alfredas Juknevičius Vaclavas Karšulis, Tadeušas Volkovskis, Vilmantas Ambrulevičius, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Ramunė Valiulytė, Ričardas Prašmuntas; Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, Klaipėdos apygardos teismo teisėjai: Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas. Kiti pavyzdžiai rodantys, kokiais metodais veikia organizuota prokurorų ir teisėjų grupė Pasinaudodama buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos prie LR Vyriausybės vadovės Sigitos Jurgelevičienės pažeidžiamumu, visuomenei pavojinga organizuota grupė kriminalizavo civilinį ginčą tarp gyvenamojo namo bendraturčių (Z.Šegždos ir S.Jurgelevičienės) ir nesąžiningos pareiškėjos S.Jurgelevičienės skundų pagrindu Z.Šegždai 2014-2015 metais iškėlė aibę baudžiamųjų ir administracinių bylų, taikė nepagrįstas represines priemones, siekdami jį paveikti, įtikinti, įbauginti tam, kad jis perleistų milijoninės vertės nekilnojamąjį turtą S.Jurgelevičienės naudai. Pastaroji vykdo organizuotos grupės nurodymus, kadangi yra šantažuojama dėl padarytų klaidų atliekant valstybės viešųjų pirkimų priežiūrą arba turi kitų turtinių ir neturtinių įsipareigojimų organizuotai grupei. Toliau pateikiama informacija apie tai, kaip darydama nesibaigiančius teisės normų pažeidimus, organizuota grupė teisėtvarkos pareigūnų rankomis vykdo atvirą susidorojimą su Zigmantu Šegžda. Pagal vyriausiųjų prokurorų Ramučio Jancevičiaus ir Jolitos Kančauskienės užsakymą Vilniaus rajono apylinkės teismo 3 nutartimis Zigmantui Šegždai nuo 2014-12-03 buvo neteisėtai skirta kardomoji priemonė - 50 dienų suėmimo terminas, įtariant jį padarius veikas pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d. Pažymėtina, kad 2014-11-23 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi teisėjas Algimantas Valantinas atmetė Z.Šegždos skundą dėl jam skirto suėmimo. Iš pridedamos teisėjo A. Valantino nutarties matyti, kad teisėjo nutartyje apstu necenzūrinių žodžių ir grasinimų. Priimdami nutartis dėl Z.Šegždos suėmimo skyrimo, teismai pažeidė BPK 122 str. 4 d., nes suėmimo skyrimo pagrindai nenumato, kad suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 2 d. Kadangi teismo nustatytas ikiteisminio tyrimo Nr.57-1-699-14 Z.Šegždos atžvilgiu terminas baigėsi 2015-10-21, prokuroro prašymu Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė 2015-11-12 nutartimi Nr.KV-788 neteisėtai atnaujino 2015-10-21 pasinaikinusį ikiteisminį tyrimą ir pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui dviems mėnesiams. Atsižvelgiant į BPK 215 str. apibrėžtą ikiteisminio tyrimo termino pobūdį, toks pasibaigęs terminas yra naikinamasis, t.y. jis negali būti nei atnaujinamas, nei tęsiamas. Pažymėtina tai, kad 2015-12-04 Vilniaus apygardos teismo neskundžiama nutartimi 1S-1720-387/2015 teisėjas Algimantas Valantinas atmetė Z.Šegždos skundą dėl neteisėto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo. Priimdami nutartis dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, minėti teisėjai pažeidė BPK 215 str. 5 d. teisės normą. Laikydamiesi įstatymo nuostatų, teismai neturėjo teisės atnaujinti, o po to ir pratęsti prokuroro prašomą terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti – šiuo atveju teismai galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – prokuroro prašymą atmesti (žiūr. Panevėžio apygardos teismo sprendimą Nr.1S-208-350/2013). Tuometinis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka 2017-04-20 rašte aktyviai gynė sistemingai įstatymus pažeidinėjantį teisėją: „Toks teisėjo (R.Adamonio) elgesys yra ne tik teisėtas, bet yra sveikintinas ir iš teisėjo reikalaujamas. (...) Teisėjo (R.Adamonio) procesiniai veiksmai atliekami laikantis teisėjo etikos reikalavimų, o galimų procesinių pažeidimų nustatymas nėra teismo pirmininko kompetencija, bet gali būti tiriamas tik teismui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl savo argumentus dėl galimai teisėjo padarytų procesinių pažeidimų galėsite nurodyti apeliaciniame skunde.“ Tuo Vytautas Zelianka pažeidė BPK 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją - jis, net nelaukdamas teisingumą vykdančio teismo sprendimo, nusprendė, kad Z.Šegžda yra a priori pripažintas kaltu, todėl Z.Šegžda su savo argumentais dėl teisėjo Rinaldo Adamonio pažeidimų galės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą. Vilniaus apygardos teismo teisėjo Vladislavo Lenčiko išvada 2017-09-28 d. teismo nutartyje, kad „S.Jurgelevičienės parodymai yra teisingi ir jais remiantis pareiškėjas gali būti nuteistas dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo“, yra vertintina kaip nusikalstamos grupuotės ATVIRAS GRASINIMAS SUSIDOROTI su Z.Šegžda. Kad norima pasiųsti būtent tokią žinią, galima suvokti iš to, kad teisėjo V.Lenčiko nutarties frazė - „pareiškėjas gali būti nuteistas“ yra pabraukta. 2018-04-18 dieną Zigmantas Šegžda techninėmis priemonėmis užfiksavo toliau pateikiamą teisėjo R.Adamonio pasisakymą teismo posėdžio metu: „Ponas Šegžda, aš paprašysiu (...) Jūs, sakykim, nuleiskite toną ir normaliai elkitės teismo posėdžio metu. Nes aš, žinokit, iškviesiu policiją ir tada spręsime klausimus kitaip, nes aš ne vieną kartą esu jus įspėjęs. Žinokit, teismas irgi turi vieną kartą kantrybę ir vieną kartą, vieną kartą šita kantrybė, žinokit, baigsis, ponas Šegžda. Nes aš tikrai, vat, yra mygtukas pas mane po stalu. Vat, aš iškviečiu policiją – ir už jūsų, va, šitą, vat, tokį toną ir tokį balsą aš pilnai galiu jus nubausti. Kadangi jūs negerbiate teismo ir, ir, ir... iššaukiančiai elgiatės teismo posėdžio metu. Man tas procesas leidžia ir aš galiu pilnai tą padaryti. Jeigu jūs ir toliau, vat, taip elgsitės teismo posėdžio metu, aš dar kartą sakau, aš iškviesiu policiją, surašysiu nutartį ir jus pasodinsiu administracinio arešto trisdešimt parų. Ar supratote mane, ponas Šegžda?“ Iš pateikto garso įrašo transkripcijos matyti, kad teisėjas R.Adamonis buvo neleistinai susinervinęs, susierzinęs ir rodė atvirą neapykantą pareiškėjui, jo kalbėsenai, jo balsui – „už jūsų, va, šitą, vat, tokį toną ir tokį balsą aš pilnai galiu jus nubausti.“ Nėra normalus elgesys, kad teisėjas už žmogaus toną (laikyseną, manierą) ir balsą yra pasirengęs iškviesti policiją, pasirengęs bet kada „kai tik baigsis kantrybė“ nubausti pareiškėją, netgi jį „pasodinti“. Grasinimai dėl pareiškėjo balso ir kalbėjimo manieros reiškia teisėjo neadekvačią reakciją į susidariusią situaciją. Kaip matyti iš garso įrašo, pareiškėjas kalbėjo normaliu balsu ir sau įprasta intonacija, prie kurių teisėjas per 2 metus turėjo priprasti, todėl nebuvo jokio pagrindo kilti teisėjo pykčiui. Panašiu balso stiprumu per teismo posėdžius kalba pats teisėjas bei advokatai. Tačiau aplinkybė, kad teisėjas dėl pareiškėjo normalios elgsenos pagrasino jį nubausti griežčiausia sankcija – 30 dienų areštu, įrodo, kad teisėjas buvo praradęs psichologinę pusiausvyrą, tad susidariusią situaciją įvertino neadekvačiai t.y. už normalų elgesį parinkta neadekvati bausmė. Pažymėtina tai, kad teisėjas R.Adamonis savo kalbėsena atvirai demonstruoja priešiškumą, jėgą ir pranašumą „tu esi niekas“: „aš pilnai galiu tave nubausti“ arba „pasodinti“, mygtuko paspaudimu galiu iškviesti policiją. Dėl šio incidento Z.Šegžda padavė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Tačiau organizuotai A.Valantino grupei galimai priklausantis šios komisijos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aurelijus Gutauskas 2018-05-28 rašte atsakė nenustatęs teisėjo netinkamo elgesio apraiškų, manydamas, kad teisėjas R.Adamonis turėjo teisę reaguoti į teismo posėdžio metu Z.Šegždos pasakytą pastabą buvusios Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės atžvilgiu: „Jūs neatėjote į koncertą ... prašom apsiraminti.“ Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aurelijaus Gutausko pozicija įrodo, kad teisėjas A.Gutauskas vykdė nurodymą apginti organizuotai grupei priklausančius asmenis – teisėją R.Adamonį ir Sigitą Jurgelevičienę. 2018-05-17 teismo posėdžio metu (garso įrašo 59 minutė) teisėjui nepatiko pareiškėjo klausimai, teisėjas R.Adamonis supyko, ir, netekęs kantrybės, akivaizdžiai susierzino ir nepagrįstai mane asmeniškai užsipuolė, mane žemindamas, kaltindamas ir moralizuodamas šiais žodžiais: „Ponas Šegžda, tai vat, jūs susilaikykit. Kad jūs užduodate klausimą, dabar pats kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas. Nu, tai, šiaip tai nelabai etiškai elgiatės, ponas Šegžda. Nes aš ne vieną kartą jus įspėjęs... Yra apygardos teismo raštas, kad aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis. Jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas, nes jūsų elgesys yra tikrai netoleruotinas, žinokit, ponas Šegžda. Nes gi jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje, ta prasme, ir, ir, ir..., aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų. Nu, tai kiekvienas žmogus atlieka darbą, visi bylos proceso dalyviai dirba savo darbą, žino savo funkcijas ir už tą atsako, todėl jūs užduokit tuos klausimus, kurie yra susiję betarpiškai su ekspertizės dalyku. O jūs dabar, gaunasi, kaip ir tokia įžeidinėjimo forma, vat, formuluojat tokius klausimus, sakykim, kas susiję su žmogaus asmenybe, kaip ir įžeidžiamo pobūdžio klausimai tokie gaunasi, nu, visvien. Suaugęs žmogus esate, save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas, Nu, tai, kaip psichologinių žinių turintis žmogus, jūs turėtumėt, sakykim, tiksliai formuluoti klausimus, nes turėtumėte žinoti, kas yra įžeidžiamo turinio, kas nėra įžeidžiamo turinio... Nu, tai vis vien laikykitės kažkokios tvarkos, nu, taip negalima. Pats suprantate, kad tai yra įžeidimas.“ Teisėjų etikos kodeksas nustato, kad teisėjas darbinėje veikloje turi elgtis korektiškai, mandagiai (Kodekso 13 str. 3 p.), teismo posėdžio metu turi būti oficialiu, kantriu ir mandagiu (Kodekso 14 str. 6 p.) – teisėjas turi elgtis santūriau ir vengti tokių pasisakymų, kurie yra susiję su asmeniu ir jo savybėmis, kadangi tokio pobūdžio pasisakymus asmuo, net jam tiesiogiai jų netaikant, gali priimti asmeniškai. Nagrinėjamu atveju išsakydamas frazes:„suaugęs žmogus esate“, „save, vot, visur publikuojate, kad esate psichologas“, „aš ne vieną kartą jus įspėjęs“, „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, teisėjas R.Adamonis siekė mane sumenkinti, padaryti jį paniekos vertu žmogumi. Pasisakydamas „ kažką komentuojate, kažkokias darote išvadas“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad pareiškėjo „kažkokie“ komentarai ir „kažkokios“ išvados teisėjui nėra reikšmingos, nes komentarus ir išvadas išsako „kažkoks“ užgauliojimo ir paniekos vertas asmuo. Teigdamas „suaugęs žmogus esate“, teisėjas R.Adamonis dviprasmiškai teigia, kad Z.Šegžda nesielgia, kaip normalus, protingas, suaugęs žmogus (paniekinimas). Teigdamas „visur publikuojate, kad esate psichologas“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad Z.Šegžda nesielgia, kaip psichologas, t.y. Z.Šegžda yra prastas psichologas (užgauliojimas). Teigdamas „jūs puikiai žinot, kas yra bylos medžiagoje“, teisėjas dviprasmiškai teigia, kad Z.Šegžda elgiasi kaip nevisaprotis, nes protingas žmogus, žinodamas, kas yra byloje, taip nesielgtų (įžeidžiantis pasisakymas). Remiantis išdėstytu, suprantu, kad teisėjo R.Adamonio išsakyta nuomonė apie mano asmenines savybes yra užgauli, nemandagi bei netaktiška. Nekonkretūs ir nepagrįsti teisėjo R.Adamonio kaltinimai „šiaip tai nelabai etiškai elgiatės“, „aplamai bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“, „ta prasme, ir, ir, ir..., aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų“, „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, „vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“, „pats suprantate, kad tai yra įžeidimas“, rodo aiškiai išreikštą teisėjo pyktį, susierzinimą ir nepasitenkinimą dėl Z.Šegždos pateiktų logiškų, betarpiškai su ekspertizės dalyku susijusių klausimų. Pasisakymu „nelabai etiškai elgiatės“, teisėjas apkalba Z.Šegždą, esą šis elgiasi nesąžiningai. Viešai kaltindamas Z.Šegždą „piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“, teisėjas vadovaujasi ne konkrečia teisės norma, bet pareiškėjui nežinomu „apygardos teismo raštu“. Viešai kaltindamas Z.Šegždą „tai vat, jūs susilaikykit“, „aš skaitau, reiktų susilaikyti nuo tų emocijų“, teisėjas nenurodo kokios konkrečiai emocijos teisėjo netenkina, juolab, kad, advokatas pats matė, kad Z.Šegžda viso posėdžio metu kalbėjo santūria balso intonacija (itin bijodamas, kad teisėjas įvykdys praeitame posėdyje pareikštą nepagrįstą grasinimą skirti 30 dienų areštą). Griežtai ir iš aukšto pasisakydamas „jūs vieną kartą, sakykim, padarykit išvadas“, teisėjas rodo, kad jis susierzino, neteko kantrybės, tačiau nenurodo, kokias konkrečiai išvadas derėtų padaryti. Kraštutinai griežtai ir užgauliai pasisakydamas „jūsų elgesys yra tikrai netoleruotinas“, „laikykitės kažkokios tvarkos, nu, taip negalima“, teisėjas nekonkretizuoja, kokiu elgesiu ir kokią teisės normą galėjo pažeisti pareiškėjas. Teisėjo R.Adamonio aiškiai išreikštą susierzinimą, pyktį rodo jo nerišli kalba, dažnai pasikartojantys beprasmiški piktybiniai žodžiai (tekste jie yra pabraukti): tai vat; vat; vot; nu tai, šiaip tai ; aplamai; sakykim; ta prasme; ir, ir, ir...; kaip ir; vis vien; nu. Iš minėtų pasisakymų aš nedviprasmiškai supratau, kad teisėjo R.Adamonio vartojama emociškai nuspalvinta leksika bei užgaulus mano asmens apkalbėjimas reiškia ne ką kita, kaip teisėjo sąmoningai arba nesąmoningai viešai reiškiamą panieką, nepagarbos rodymą mano atžvilgiu. Toliau pateiktais pasisakymais teisėjas R.Adamonis akivaizdžiai moralizuoja, nepagrįstai moko Z.Šegždą elgtis moraliai, sąžiningai (pažeistas Teisėjų etikos kodekso 14 str.).: „bylos metu labai piktnaudžiaujate savo procesinėmis teisėmis“; „reiktų susilaikyti nuo tų emocijų vat“; „jūs formuluojate tokius klausimus, sakykim, kas susiję su žmogaus asmenybe“; „įžeidžiamo pobūdžio klausimai tokie gaunasi, nu, vis vien“; „jūs turėtumėt, sakykim, tiksliai formuluoti klausimus“; „turėtumėte žinoti, kas yra įžeidžiamo turinio, kas nėra įžeidžiamo turinio“; „nu, tai vis vien laikykitės kažkokios tvarkos“; „nu, taip negalima.“ 2018 m. birželio 6 d. Teisėjų tarybai padaviau skundą dėl toliau pateiktų teisėjo R.Adamonio veiksmų. Pareiškėjas Z.Šegžda konstatuoja, kad teisėjo R.Adamonio šališkumas pasiekė tokį lygmenį, kad teisėjo daromi sistemingi teisės normų pažeidimai suvaržė pareiškėjo garantuotas teises ir šie pažeidimai kliudo teismui nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl teismo apkaltinamasis nuosprendis būtų naikintinas BPK 329 str. 3 p. ir 369 str. 3 d. numatytais pagrindais. Pirma. 2018-05-17 teismo posėdžio metu teisėjas R.Adamonis, negalėdamas perskaityti akistatos protokolo dėl sunkiai įskaitomo braižo, nusprendė pakviesti protokolą rašiusį policijos pareigūną į teismo posėdį. Šis faktas įrodo, kad teisėjas, turėdamas dvejų metų laiką, per šį laikotarpį nėra susipažinęs su bylos medžiaga. Nežinodamas bylos medžiagos teisėjas turi aiškų išankstinį nusistatymą dėl bylos baigties (pvz. 15 mėnesių teismo posėdžiuose ir paskyręs garso įrašų ekspertizę tyrė „nukentėjusiosios“ pateiktus garso įrašus, padarytus be ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimo), tuo teisėjas pažeidė Kodekso 8 straipsnį. Antra. 2018-05-17 dieną pareiškėjas techninėmis priemonėmis užfiksavo toliau pateikiamus teisėjo R.Adamonio pasisakymus teismo posėdžio metu (garso įrašas pridedamas). Skunde pateikiami pareiškėjo užduoti klausimai ir atsakymai į juos. Iš eksperčių, teisėjo ar advokato A.Alimo pavėluotos reakcijos į mano klausimus matyti, kad teismo posėdis buvo tiesiogia transliuojamas „objektyviam stebėtojui“, kuris ryšių priemonėmis proceso dalyviams perduodavo „teisingus“ atsakymus. 2018-05-17 teismo posėdžio metu pareiškėjas uždavė klausimus teismo ekspertei Renatai Konarskienei, Kadangi pastaroji nemokėjo kaip atsakyti į klausimus, už ją į klausimus atsakė teisėjas R.Adamonis. Kitais atvejais už ekspertę į klausimus atsakė advokatas A.Alimas, tačiau teisėjas jam nekliudė tai daryti. Pastaba. Eksperčių apklausa prasideda teismo posėdžio 18 minutę, garso įrašas pridedamas. 1, Prašau išdėstyti teismui, kokius konkrečius veiksmus atlikote darydama garso įrašų audityvinę analizę. Ekspertės atsakymas: 14 sekundžių pauzė. „Esame iškviesti tam, kad patvirtinti savo išvadą“. Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė „nukentėjusiosios“ advokatas A.Alimas ir teisėjas R.Adamonis (pernelyg išsamiai, aršiai gindamas ekspertę) 2. Prašau nurodyti, ar Ukmergės rajono apylinkės teismas jums pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytą ir pasirašytą operatyvinių garso įrašų atlikimo protokolą? Ekspertės atsakymas: „Protokolų niekas nereikalauja, nes tai nėra operatyvinė veikla. “ Į klausimą, skirtą ekspertei, itin išsamiai atsakė teisėjas R.Adamonis. 3. Lietuvos teismo ekspertizių centras laiko tarnybine paslaptimi standartinių procedūrų aprašymą „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“. Kas įrodo, kad jūsų, kaip teismo eksperto, išvados nėra melagingos? Ekspertės atsakymas: 9 sekundžių pauzė. „Nesuprantu, kaip atsakyti į klausimą, kuris visiškai nesusijęs su ekspertize“. 4. Kokį skaičių plokštelėje užfiksuotų vyrų jūs išskyrėte atlikdama ekspertizę, ir kaip jūs tai padarėte? Ekspertės atsakymas: 50 sekundžių pauzė. „Jokiais skaičiais čia dabar neapeliuosime“. 5. Tai kiek apytiksliai buvo vyrų? Ekspertės atsakymas: „Paskaičiuokite, kiek įrašų.“ Į klausimą, skirtą ekspertei, itin išsamiai atsakė teisėjas R.Adamonis. 6. Akte rašote, kad Z.Šegždos balsą palyginote su plokštelėje ACME užfiksuotų vyrų kalbos savybėmis. O kaip mums žinoti, kuris iš tų užfiksuotų vyrų kalbėjo panašiu į Z.Šegždos balsu? Ekspertės atsakymas: 6 sekundžių pauzė. „Klausimas nenormaliai formuluojamas. Išvadoje viskas parašyta. Perskaitykite atsakymą, kuris yra akte.“ 7. Nurodykite išsilavinimą jums suteikusios įstaigos pavadinimą, jos baigimo datą ir kokioje įstaigoje ir kada jums suteiktas mokslo daktaro laipsnis. Garso įrašo 30 minutė. Ekspertės atsakymas: Ekspertė į klausimą atsakyti nepanoro, o teisėjas R.Adamonis klausimą pašalino, itin aršiai gindamas ekspertės poziciją, 8. Nurodykite, kokioje įstaigoje ir kada gavote teismo fonoskopinės ekspertizės eksperto kvalifikaciją. Ekspertės atsakymas: „Teismo ekspertizių centras. Mano kvalifikacija galioja iki 2023 metų.“ 9. Kaip man žinoti, ar jūsų ekspertizė atlikta laikantis standartinių procedūrų aprašymo „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“ keliamų reikalavimų? Garso įrašo 32 minutė. Ekspertės atsakymas: 15 sekundžių pauzė. „Už savo išvadas aš atsakau savo parašu.“ Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė teisėjas R.Adamonis. 2018-05-17 teismo posėdžio metu pareiškėjas uždavė klausimus kitai teismo ekspertei - Jelenai Devenson, Kadangi pastaroji nežinojo, kaip atsakyti į klausimus, už ją į klausimus atsakė teisėjas R.Adamonis. Kitais atvejais už ekspertę į klausimus atsakė advokatas A.Alimas, tačiau teisėjas jam nekliudė tai daryti. 1. Iš ekspertizės akto nematyti, kad jūs įvertinote asmens semantinį atitikimą, kalbos manierą, intonaciją, balso skambėjimą bei artikuliacijos ypatumus. Išdėstykite teismui detaliai, kaip jūs tai atlikote, pagrįskite konkrečiais duomenimis. Garso įrašo 36 minutė. Ekspertės atsakymas: „Negaliu pasakyti, nes mūsų teisės aktas ne vadovėlis“. Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė teisėjas R.Adamonis, itin aršiai gindamas ekspertės nekompetenciją. 2. Semantinis atitikimas, kalbos maniera, intonacija, balso skambėjimas bei artikuliacija – ar tai buvo subjektyvi analizė? Ekspertės atsakymas: „ Dalinai subjektyvi analizė. Audityvinė analizė yra pakankamai subjektyvi“. 3. Apibrėžkite, kas yra semantinis atitikimas? Garso įrašo 38 minutė. Ekspertės atsakymas: „Jūs vėl apie tą patį.“ Ekspertė pacitavo baudžiamojo proceso kodekso straipsnį. Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė teisėjas R.Adamonis. 4. Pvz., teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikinamas, jei buvo pažeistos procesinės ir materialinės teisės normos. Kaip man patikrinti, kad jūs, atlikdama tyrimą, nepažeidėte nustatytų normų, t.y. kad tyrimas atliktas kokybiškai? Ekspertės atsakymas: 4 sekundžių pauzė. „Neįsivaizduoju, ar reikia jums tą tikrinti. Tai specialių žinių sritis, todėl negaliu duoti atsakymo“. 5. Ar Jūs nepažeidėte normų: Standartinių procedūrų aprašymas „Asmens identifikavimas pagal balsą ir kalbą“ bei „Skaitmeninių garso įrašų autentiškumo nustatymas.“? Ekspertės atsakymas: „Aš nekompetentinga atsakinėti į šitą klausimą.“ Į klausimą, skirtą ekspertei, išsamiai atsakė teisėjas R.Adamonis. 6. Prašau nurodyti, ar Ukmergės rajono apylinkės teismas jums pateikė lyginamųjų garso įrašų paėmimo protokolą? Ekspertės atsakymas: „Protokolo nebuvo.“ 7. Teismas, pateikdamas ekspertizei lyginamuosius garso įrašus, jų neįformino protokolu, kas reiškia, jog nėra aišku ar lyginamajame garso įraše užfiksuotas Z.Šegždos balsas. Kodėl padarėte išvadą, kad garso įrašuose užfiksuotas Šegždos balsas, jei negalite būti tikra, kieno balsas yra pateiktas lyginamajame garso įraše? Ekspertės atsakymas: „Aš galėčiau jūsų balsą identifikuoti ir be lyginamųjų garso įrašų. Mano subjektyvus aparatas (ausys) tai leidžia padaryti.“ 8. Ekspertizės akte apstu gramatinių klaidų, abiejų eksperčių artikuliacija su ryškiu rusišku akcentu, darote linksniavimo, giminės derinimo klaidas, negalite teisingai lietuviškai ištarti raidžių. Kaip mums tikėti, kad jūs teisingai supratote ir įvertinote tokius garso įraše užfiksuotų gimtąja kalba kalbančių asmenų kalbėjimo ypatumus, kaip kalbos maniera, artikuliacija ir intonacija, kai tuo tarpu jūs pačios turite aiškius lietuvių kalbos defektus, kas rodo jūsų gyvenimą rusakalbėje aplinkoje? Garso įrašo 45 minutė. Ekspertės atsakymas: Ekspertė į klausimą neatsakė. Įsiterpė kita ekspertė Renata Konarskienė ir pareiškė „Prašyčiau, kad neįžeidinėtų.“ Teisėjas R.Adamonis paantrino ekspertei „Tai įžeidžiamo turinio klausimas“, turėdamas tikslą padėti jai išvengti keblaus klausimo. 9. Kaip mums tikėti, kad jūs teisingai supratote ir įvertinote garso įraše užfiksuotų asmenų kalbėjimo ypatumus, kai jūsų pačių asmeniškai kalbėjimo maniera, artikuliacija ir intonacija nėra lietuviška? Ekspertės atsakymas: „Aš neįsivaizduoju, kaip jums atsakyti.“ Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė nukentėjusiosios advokatas A.Alimas. 10. Ar tyrimui pateikti garso įrašai atitinka Metodinių rekomendacijų „Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas“ reikalavimams, keliamiems operatyviniams garso įrašams? Ekspertės atsakymas: 4 sekundžių pauzė. „Šis klausimas nebuvo tyrinėjamas. Čia nėra operatyviniai garso įrašai.“ 11. Matydama, kad teismo užsakymas atlikti ekspertizę neatitinka metodinių rekomendacijų reikalavimams, kodėl jūs negrąžinote teismui užsakymo akivaizdiems trūkumams ištaisyti? Ekspertės atsakymas: Į klausimą neatsakė, tačiau apkaltino Zigmantą Šegždą kišimusi į teismo eksperto darbą („Kol kas aš jaučiu kišimąsi į eksperto darbą nuo pat pirmos dienos.“) ir nurodė, kad už tai jam gresia baudžiamoji atsakomybė. 12. Kodėl vertindama garso įrašų darymo aplinkybes neįsitikinote, kad tiriamieji garso įrašai padaryti be teismo leidimo, t.y. pažeidžiant įstatymą? Ekspertės atsakymas: 3 sekundžių pauzė. „Teisinės žinios nėra eksperto specialiosios žinios.“ Į klausimą, skirtą ekspertei, atsakė nukentėjusiosios advokatas A.Alimas. Į klausimą, skirtą ekspertei, teisėjas R.Adamonis atsakė, kad ekspertė nėra kompetentinga atsakyti į teisinį klausimą: „Jūs suprantate, kad tai yra įžeidimas.“ 13. „Metodinėse rekomendacijose ekspertizių užsakovams „Fonoskopinės teismo ekspertizės skyrimas ir medžiagos jai daryti rengimas“ nurodyta, kad garso įrašai tapo vienais iš pagrindinių įrodymų šaltinių ypač svarbiose kontrabandos, kyšininkavimo, turto prievartavimo bylose. Negi Jums nekilo klausimas, kad tai nėra nė viena iš išvardytų nusikaltimų rūšių, o jūs atliekate tokią sudėtingą ekspertizę, ir ar tai teisėta ir ar tai yra apskritai moralinis klausimas, ar tai nėra amoralu skirti tokius pinigus, tokias lėšas?“ Ekspertės atsakymas: „Aš dirbu valstybei ir atlieku valstybės pavestą darbą pagal savo kompetenciją ir žinias.“ 14. Kodėl prie ekspertizės akto nepridėjote ekspertinių tyrimų eigą fiksuojančių visų dokumentų? Ekspertės atsakymas: „Tai yra pridėti visi dokumentai, kurie yra reikalingi. Kas yra būtina, nustato ekspertas. Mes abi nusprendėme, kad ekspertinių tyrimų eigą fiksuojančių visų dokumentų pridėti nebūtina.“ Pareiškėjas Z.Šegžda konstatuoja, kad teisėjas R.Adamonis išsamiai atsakydamas į daugumą klausimų, skirtų ekspertėms arba leisdamas, kad į šiuos klausimus atsakytų „nukentėjusiosios“ advokatas, nesilaikė nešališkumo principu apibrėžtų taisyklių ir tuo pažeidė Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnį. Trečia. Iš pateiktos teismo posėdžio pokalbių išklotinės matyti, kad abi ekspertės negalėjo pasakyti, kokius konkrečius veiksmus atliko darydamos garso įrašų audityvinę analizę. Po 14 sekundžių pauzės, kas rodo visišką ekspertės sutrikimą, mokslų daktarė Jelena Konarskienė sugebėjo pasakyti iš rusų kalbos išverstą tekstą, kuriame nesuderino giminės:„Esame iškviesti tam, kad patvirtinti savo išvadą“. Ekspertė, 14 sekundžių galvojusi kaip atsakyti į klausimą iš pradžių nenurodė, kad išdėstydama konkrečius ekspertizės veiksmus ji atskleistų tarnybinę paslaptį, tačiau vėliau, nežinodama, kaip atsakyti į kitus klausimus, vadovavosi advokato ir teisėjo sugalvota ir pasufleruota formuluote „profesinė paslaptis“. Kadangi ekspertė Renata Konarskienė, atsakydama į pirmąjį klausimą, po 14 sekundžių pauzės nenurodė, jog atsakydama į klausimą pažeistų profesinę paslaptį, tačiau vengė konkrečiai atsakyti į užduotą klausimą, galima daryti išvadą, kad abi ekspertės dėl lietuvių kalbos neišmanymo neatliko ekspertizės audityvinės analizės, kas ir atsispindėjo ekspertizės akte bei eksperčių atsakymuose į pareiškėjo klausimus. Taigi, teisėjo R.Adamonio prasimanytas argumentas, jo sistemingas melavimas atsakinėjant į ekspertėms skirtus klausimus, kad teismo ekspertai negali atskleisti profesinių paslapčių, buvo skirti teismo eksperčių silpnųjų pusių gynimui, kad neišaiškėtų, jog ekspertizės išvada yra melaginga. Be to teisėjas R.Adamonis užkirto galimybę ekspertei Jelenai Devenson atsakyti į 8 ir 12 klausimus juos nepagrįstai įvardindamas kaip „įžeidžiamo turinio klausimus“, kadangi suprato, kad pareiškėjas uždavė itin pavojingus klausimus, gi, teisėjas, šiuo atveju, nenorėjo, kad ekspertė savo atsakymais paneigtų ekspertizės akto išvadą. Teisėjas R.Adamonis užkirto pareiškėjui galimybę užduoti septintą klausimą, pašalinantį abejones dėl ekspertei Renatai Konarskienei išsilavinimą ir mokslinį laipsnį suteikusios įstaigos pavadinimo, kas įrodo, kad teisėjas turėjo tikslą neatskleisti ekspertės silpnosios pusės – išsilavinimo. Daug ką paaiškina faktas, kad bylą tyrusi prokurorė V.Bracevičienė, jos viršininkai - prokurorai Jolita Kančauskienė ir Ramutis Jancevičius (atleistas iš pareigų), prie nutrūkusios bylos atnaujinimo ir Z.Šegždos suėmimo asmeniškai prisidėjęs teisėjas Algimantas Valantinas, teisėjas R.Adamonis, nukentėjusiosios advokatai V.Bužinskas ir A.Alimas bei abi ekspertės yra išvien veikiantys žydų tautybės asmenys, yra susiję su „MG Baltic“ veika, kurios savininkas taip pat yra žydų tautybės asmuo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog teisėjas R.Adamonis yra šališkas, gina tik nukentėjusiosios ir ją palaikančių teismo eksperčių interesą nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, ir tuo pažeidė Kodekso 8 straipsnį. Ketvirta. Pareiškėjas Z.Šegžda vertina, kad teisėjas R.Adamonis, pats turėdamas būti mandagaus ir pavyzdingo elgesio etalonas kitiems proceso dalyviams, nebuvo pakankamai kantrus, dalykiškas, oficialus ir korektiškas proceso dalyvio atžvilgiu, vesdamas teismo posėdį bei užtikrindamas teismo posėdžio tvarką. Aptartas teisėjo elgesys, nepriklausomai nuo teismo posėdžio eigos, yra nesuderinamas su teisėjui keliamais etikos reikalavimais ir pažeidžiantis Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus. Tokiu teisėjo R.Adamonio elgesiu buvo išreikšta nepagarba proceso dalyvio - pareiškėjo teisėms, teisėjo viešai išsakytos frazės bei pastabos proceso dalyviams galėjo būti suprastos nevienareikšmiškai, pažeisti proceso dalyvių, kuriems šios frazės buvo adresuojamos, orumą. Peržiūros: 1916
0 Comments
Prieš 150 metų JAV buvo įkurtas Kukluksklanas (anglų k. Ku Klux Klan, toliau – KKK). Pagrindiniai šios organizacijos tikslai buvo kova prieš juodaodžių ir baltųjų lygiateisiškumą, nusistatymas prieš katalikus ir imigrantus. Kryžiaus deginimo tradicija buvo savotiškas karo paskelbimo simbolis. KKK degino kryžius savo priešų kiemuose siekdami juos įbauginti. Manau, kad panašūs susibūrimai ir reiškiniai gali būti stebimi ir „mūsų“ policijoje, prokuratūroje bei „teisingumą“ vykdančiose įstaigose. Mūsų piliečiai jokiu būdu negali jaustis saugūs, žinodami, kad prieš juos nebaudžiamai veikia slapta baudėjų, vadinamų „žmonių teisėjais“, organizacija, prisidengdama jai valdžios suteiktais beveik neribotais įgaliojimais. Toliau pateiksiu savo nuomonę ir argumentus, kodėl degantis KKK kryžius kaip veiklos simbolis gali būti pakeičiamas į šešiakampę Izraelio karaliaus Dovydo žvaigždę, kuri dabar oficialiai simbolizuoja žydų tautą. Paslaptingą KKK struktūrą bei simboliką daugelis istorikų lygino su masonų ložių struktūra bei simbolika, tačiau KKK ideologijoje dominavo ryški rasistinė sudedamoji. Klano nariai dėvėjo baltą „uniformą“ su smailėjančiais galvos gobtuvais. Organizacijai vadovavo „didysis išminčius“ kartu su dešimties „genijų“ taryba. JAV valstijos buvo vadinamos „karalystėmis“, kurių valdžioje stovėjo „didieji drakonai“ ir aštuonių „hidrų“ štabai. Kiekvieną karalystę sudarė „domenai“, kuriems vadovavo „didieji tironai“ su „furijomis“ - savo pagalbininkėmis. „Domenai“ buvo sudaryti iš atskirų „provincijų“. Kitos pareigybės KKK viduje: „ciklopai“, „didieji žyniai“, „didieji sargybiniai“, „didieji turkai“. Eiliniai nariai buvo vadinami „vampyrais“. Dar buvo „didysis vėliavnešys“, kuris saugojo „didžiąją Klano vėliavą“. Konspiracija organizacijoje buvo tokia, atskiras eilinis narys nežinojo kaip be kaukių atrodo jo kolegos, nežinojo nei tikrųjų jų vardų, nei gyvenamosios vietos. Pasislėpę po keistais apdarais organizacijos nariai šuoliavo JAV miestelių gatvėmis mirtinai gąsdindami juodaodžius gyventojus. Žudė ir degino KKK dažnai ne iškart. Aukai pradžioje siųstas paslaptingas įspėjimas (ąžuolo šakelė, apelsino ar moliūgo sėklos). Įspėtasis galėjo pasirinkti: išsižadėti savo įsitikinimų, nutraukti „priešiška“ veiklą, ar išvykti iš krašto. Priešingu atveju jo laukė greitas susidorojimas. Beje, Klano aukomis neretai tapdavo ir baltieji juodaodžių teisių gynimo aktyvistai, o štai „savo vietoje“ esantys buvę vergai praktiškai nerizikavo. Žudomi dažniausiai buvo tie juodaodžiai, kurie, KKK požiūriu, „pernelyg išsišokdavo“. Tokiu „išsišokimu“ galėjo būti įvertintas juodaodžio atėjimas į baltiesiems priklausančias įstaigas, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, draugiški santykiai su baltaisiais. Susidūriau su Lietuvos visuomenei pavojingu reiškiniu, dėl kurio skaudžiai nukentėjau aš pats ir trys mano vaikai. Nuo 2014 m. pavasario patiriu realią nuolatinę grėsmę. Nuogąstavimus dėl savo vaikų ateities grindžiu tuo, kad patyriau neproporcingas „mūsų” teisinės sistemos represijas, persekiojimą ir akivaizdžius mėginimus susidoroti su manimi, kaip neparankiu žmogumi, kuris „pernelyg išsišoka“ - naudojasi žodžio laisve ir kritikuoja valstybės pareigūnų darbą. Reiškinys, keliantis pavojų mūsų valstybės konstitucinei santvarkai, vyksta DABAR visai šalia kiekvieno iš mūsų. Reiškinys, kuris nėra matomas plika akimi tol, kol su juo akis į akį pats nesusiduri. Sunku patikėti, bet manau, kad Lietuvoje egzistuoja mūsų išlaikoma valstybė valstybėje, su Šiaurės Korėjos valstybinei santvarkai būdingu represiniu režimu, su savomis „karalystėmis“, kurių valdžioje užsimaskavę stovi ir nevaržomai veikia „didieji drakonai“, „hidros“, „didieji tironai“, „furijos“, „ciklopai“, „didieji žyniai“ ir „didieji sargybiniai“. Šiems klusniai tarnauja „mūsų“ teisminė valdžia. Reiškinys yra itin pavojingas Lietuvos demokratijai, nes represinė sistema veikia išvien tam, kad susidorotų su sistemai neparankiais žmonėmis, pasisakančiais prieš jos neteisėtus veiksmus. Remdamasis savo praktika įsitikinau ir manau, kad konkretūs valstybės tarnautojai ir pareigūnai, siekdami turtinės ir kitos naudos, piktnaudžiaudami valstybės jiems suteiktais įgaliojimais, bet kurį jiems neparankų žmogų gali nubausti kelis kartus taikydami įvairias represijų formas. Galima įmantriausiais būdais apriboti konstitucines asmens teises ir laisves. Tiesiog prisidengiant „baudžiamojo proceso interesu“. Taikant įspūdingą procesinės prievartos priemonių arsenalą. Tam nereikalingas net teismo nuosprendis. Tam net nebūtina būti surinkus patikimų įrodymų dėl padarytos veikos. Galima taikyti represijas neturint jokių įrodymų. Visai, kaip mano atveju. Pakanka pikto žmogaus skundo. Bet ir skundas nėra būtinas, nes pakanka prokuroro pareikšto reikalavimo. Pakanka policijos šefo arba prokuroro verdikto, paremto ne faktais, bet prasimanytomis prielaidomis, kurios naudingos „didžiajam išminčiui“ bei dešimties „genijų“ tarybai. Tam, kad niekuo nenusikaltęs žmogus būtų ilgiems mėnesiams pasmerktas kentėti kalėjime arba kankintis panašiomis į kalėjimo (arba net griežtesnėmis) sąlygomis, priverstine tvarka nekaltą (nenuteistą) žmogų neribotam laikui uždarant Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus palatoje. Manau, kad turime labai pavojingą tendenciją, nes bet kuris iš mūsų gali tapti korumpuotų valstybės pareigūnų neteisėtos veikos auka, t.y. dėl neteisingo egzistuojančių įstatymų interpretavimo beveik su kiekvienu žmogumi galima susidoroti, taikant šias užsakomąsias represijas: tėvo ar motinos sulaikymas jų vaikų akivaizdoje – tai atlieka uniformuoti policininkai; moters arba vyro kankinimas tai girdint už sienos esančiam įkalintam sutuoktiniui; uždarymas ir mušimas, nuodijimas, kankinimas policijos areštinėje; asmens sulaikymas nesurašant laikino sulaikymo protokolo (be teisinio pagrindo); vaikų „paėmimas“; turto prievartavimas; išvarymas iš namų; prievartinis atskyrimas nuo mažamečių vaikų; ištrėmimas gyventi į kitą miestą; slaptas sekimas; išvarymas iš darbovietės; ilgalaikis draudimas išvykti į užsienį; pasiuntimas į kalėjimą (suėmimas) iki 90 dienų terminui nesant BPK nustatytų suėmimo pagrindų; prekyba poveikiu; prekyba teismo sprendimais; teismo bylų vilkinimas; pasiuntimas ambulatorinei teismo psichiatrinei ekspertizei, pasiuntimas stacionarinei teismo psichiatrinei ekspertizei iki 180 dienų terminui; sveiko žmogaus priverstinis gydymas nuo psichinės ligos psichiatrijos ligoninėje neribotą laiką; žmogaus pripažinimas neveiksniu, kas yra ypač sunkus žmogaus teisės į privatų gyvenimą ribojimas. Devyni tūkstančiai žmonių laikomi uždaryti Lietuvos medicinos įstaigose dėl psichikos ligų. Tame skaičiuje trys tūkstančiai yra vaikai ir paaugliai. Belieka tik spėlioti, koks skaičius iš šių žmonių yra ten įkalintas dėl savo pažiūrų, dėl lietuvių tautybės arba dėl to, kad jų mąstymas pernelyg pavojingas Lietuvoje veikiantiems nusikalstamiems klanams. Tam, kad žmones įbaugintų, valdžios struktūrose aukštus postus užėmę pareigūnai iškėlė piliečiams begalę baudžiamųjų bylų dėl dalykų, kurių žmonės nepadarė. Lietuvos kalėjimai perpildyti laikinai sulaikytais, suimtais arba nuteistais nekaltais žmonėmis. Kai iš nusikaltimo nepadariusių žmonių atimama laisvė, žmonės susigadina sveikatą, palūžta psichologiškai, prisipažįsta padarę nebūtus nusikaltimus, mainais į laisvę atiduoda savo budeliams turtą – gyvenamuosius namus, žemės sklypus ir pinigines santaupas. Dėl išimtinai blogų įkalinimo sąlygų per 2015 metus teismuose buvo išnagrinėtos 1334 bylos, per 2016 metus – 1081 byla. Labai daug žmonių dėl nesibaigiančių žmogaus teisių pažeidimų yra padavę Lietuvos valstybę į Europos Žmogaus Teisių Teismą (the European Court of Human Rights). Šio teismo sprendimus bylose prieš Lietuvą rasite Vyriausybės atstovo Europos žmogaus teisių teisme interneto svetainėje: http://lrv-atstovas-eztt.lt/page/eztt-nutarimai-ir-sprendimai-pagal-metus Apie siautėjančius „teisės tarnus“ policijoje, prokuratūroje ir teismuose, apie vykdomą savivalę dauguma žurnalistų tiesiog bijo rašyti. Jie bijo, kad su jais nebūtų susidorota. Žmonės bijo išeiti į gatves su protesto mitingais taip, kaip tai daro žmonės Lenkijoje, Graikijoje, Italijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje. Paskutinė rimtesnė žmonių protesto akcija prieš valdžią prie Seimo rūmų įvyko 2009-ųjų sausio 16-ąją - žmonių minią išvaikė policijos spectarnybos guminėmis lazdomis, ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, daug mitinguotojų buvo suimta ir nuteista. Mūsų valstybinė ir komercinė žiniasklaida tiesiog paniškai bijo skleisti informaciją apie dabartinės Lenkijos valdžios daromą pažangią teismų reformą, kuria siekiama pašalinti iš pareigų komunistinės Lenkijos režimui tarnavusius teisėjus visų pakopų teismuose. 2017 m. surengtos taikios bado akcijos „Už teisingumą teismuose ir teisės viršenybę“ Daukanto aikštėje išvakarėse Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas ironizavo, kad „jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Iš teisėjo A.Cinino pasisakymo vienoje teismo nutartyje matyti, kad pats teisėjas slaptą informacijos rinkimą apie privatų asmens gyvenimą linkęs vertinti kaip „pateisintiną“, o asmens privatumą vertina kaip „negintiną“, kadangi, anot teisėjo, vertinimas, ar garso įrašas yra teisėtas, ar ne, priklauso ne nuo teismo leidimo rinkti informaciją, bet „nuo užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo“. Tuo metu teisėjas A.Cininas nutartyje pareiškė, esą Viešųjų pirkimų tarnybos vairininkės Sigitos Jurgelevičienės buvusio meilužio „teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo“, ir konstatuoja, jog „toks Zigmanto Šegždos teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas“. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus postą iš Žydrūno Plytinko perėmusios Sigitos Jurgelevičienės interesus, manau, gina Žydrūno Plytinko pažįstamas - žydų tautybės advokatas buvęs SSSR KGB tardytojas Valdemaras Bužinskas, žydė advokatė Ingrida Montvydienė-Krolienė, advokatų kontora „Budvytis ir Čivilis“ (advokatė Viktorija Čivilytė), žydas advokatas Aivaras Alimas iš advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas žydas Arvydas Sinis. Advokatė Ingrida Montvydienė-Krolienė internetinėje žiniasklaidoje yra siejama su advokatu, buvusiu SSSR KGB majoru Juzefu Kozubovskiu. Internete skelbiamų SSSR KGB rezervistų arba agentų sąrašuose yra tokie asmenys, kaip Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, Krol Viktor Ivanovič (advokatės Ingridos Montvydienės-Krolienės galimas giminaitis?), Švedas Vidmantas Zenono (teisėjos Neringos Švedienės galimas giminaitis?), Plytnikas Albinas Juozo (Žydrūno Plytniko galimas giminaitis?), Strumskis Zigmas Vlado (teisėjos Jūros Marijos Strumskienės galimas giminaitis?), GREIČIUS Bronius Antano (gimė 1925 m.). „Didieji išminčiai“ ir „genijai“, manau, tiesiog organiškai pyksta matydami, kad jų veiklą kas nors gali teisiškai vertinti kaip neteisėtą ar antikonstitucinę. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Daiva Kazlauskienė piktinosi, kad kovotojas už teismų pertvarką Zigmantas Šegžda aktyviai skundžia teisėjų veiksmus: „Pažymėtina, kad besikartojantys neracionalūs Jūsų skundai dėl teisėjo (Rinaldo Adamonio) veiksmų, atliktų vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.“ O štai Vilniaus apygardos teismo tuometinis pirmininkas Vytautas Zelianka akivaizdžiai pratrūko dėl jam teikiamų Zigmanto Šegždos skundų – „Apgailestauju dėl Jūsų išreikšto nepasitenkinimo teismo darbu. (...) ne kartą kreipėtės su aiškiai nepagrįstais skundais dėl teisėjo R.Adamonio veiksmų, o tai gali būti vertinama kaip bandymas daryti spaudimą ar tokio spaudimo darymas bylą nagrinėjančiam teismui. Be to, pakartotiniai nepagrįsti skundai dėl teisėjo veiksmų, atliktų nagrinėjant bylą bei vykdant teisingumą, gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.“ Nežiūrint į tai, turiu surinkęs pakankamai duomenų įrodančių, kad teisėjai Vytautas Zelianka ir Daiva Kazlauskienė galimai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 6 punkte įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Turiu pagrindą manyti, kad tuo pačiu teisėjai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio „Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“ 2 dalį, kuri skelbia: „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltė neįrodyta pagal įstatymą.“ „Rėmimasis teismų praktika yra galimas, tačiau nėra būtinas, ir teismas, priimdamas sprendimą, remiasi įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu“, - Vilniaus apygardos teismo nutartyje dėsto kitas teisėjas Vladislavas Lenčikas. Vieša paslaptis yra teisėjo Algimanto Valantino, dabartinio Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko, žiniasklaidoje aprašytas tiesioginis dalyvavimas rezonansinėje baudžiamojoje byloje, kuri iškelta Zigmantui Šegždai. Iš žiniasklaidoje dėstomų faktų matyti, kad teismo pirmininkas Algimantas Valantinas gali būti asmeniškai suinteresuotas nepalankia žmogaus teisių aktyvistui bylos baigtimi. Ar tai grynas sutapimas, ar ne, tačiau teisėjo V.Lenčiko pasisakymas jau minėtoje 2017-09-28 d. teismo nutartyje gali patvirtinti pačias netikėčiausias prielaidas. Žiniasklaidai rašant apie „objektyvaus stebėtojo“, teismo pirmininko Algimanto Valantino galimą suinteresuotumą žmogaus teisių gynėjui iškeltos baudžiamosios bylos nepalankia baigtimi, teisėjo V.Lenčiko išvada, kad „S.Jurgelevičienės parodymai yra teisingi ir jais remiantis pareiškėjas gali būti nuteistas dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo“, autoriaus manymu, gali būti suprasta kaip ATVIRAS GRASINIMAS TRŪKS PLYŠ SUSIDOROTI SU AKTYVISTU. Kad norima pasiųsti būtent tokią žinią, galima suvokti iš to, kad teismo nutarties frazė - „pareiškėjas gali būti nuteistas“ yra pabraukta. Buvusio Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus bendražygis Algimantas Valantinas, 1985-aisiais pradėjęs darbuotis okupacinį SSSR režimą aptarnaujančioje prokuratūroje Kaišiadoryse, nuo 2005-ųjų dirbęs LR generaliniu prokuroru ir teisėju, baudžiamojo persekiotojo karjerą nutarė pratęsti migruodamas į minkštą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko kėdę. Ar A.Valantinas sovietų okupacijos metu buvo ir Sovietų Sąjungą valdžiusios komunistų partijos narys ir ar bendradarbiavo su nusikalstama SSSR KGB organizacija, apie tai turėtų viešai prabilti pats Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas. Manau, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė pasielgė nesąžiningai, 2017-09-18 teismo nutartyje ir vėlesnėse nutartyse nurodydama, kad „dauguma“ minėto teismo teisėjų galimai yra šališki, suinteresuoti nepalankia Z.Šegždai bylos baigtimi ir išsakydama tikrovės neatitinkančius teiginius, kad teisėjo V.Ambrulevičiaus negalima pakeisti kitu teisėju, galinčiu nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-2741-723/2017, kadangi minėtame teisme civilines bylas nagrinėjanti teisėja Ieva Pluirienė nėra pasirašiusi grupinio teisėjų skundo dėl baudžiamosios bylos iškėlimo Z.Šegždai. 2017 m. spalio 3 d. ir gruodžio 22 d. teismo nutartimis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė sistemingai nepagrįstai perduoda nagrinėti mano civilines bylas Šalčininkų rajono apylinkės teismui, motyvuodama tuo, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti mano civilines bylas. Belieka tik padaryti išvadą, vertinimą, kad skyriaus pirmininkė Neringa Švedienė, paneigdama aplinkybę, kad teisėją V.Ambrulevičių yra galimybė pakeisti kitu teisėju – Ieva Pluiriene, jau kelintą kartą pasielgia akivaizdžiai nesąžiningai ir neetiškai. 2017 m. gruodžio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr.1S-513-870/2017 teisėja Virginija Liudvinavičienė nusprendė atmesti mano skundą dėl Ukmergės rajono teismo teisėjo Rinaldo Adamonio nutarties, kuria jis paskyrė teismo fonoskopinę ir informacinių technologijų ekspertizę. Žinia, teismai nusprendė atiduoti teismo ekspertams ištirti byloje esančiuose daiktų priėmimo protokoluose neužfiksuotą (t.y. byloje neegzistuojantį) mobilaus ryšio telefono aparatą. Autorius mano įžvelgęs šiuose teisėjų veiksmuose požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje – bylos dokumentų (teismo nutarčių) klastojimas. Manau, kad priimdami minėtas nutartis teisėjai V.Liudvinavičienė ir R.Adamonis turėjo tikslą kuo ilgiau užvilkinti bylos nagrinėjimą ir tuo pratęsti mano teisių ir laisvių apribojimą, kuris tęsiasi nuo 2014 m. gegužės mėnesio. Šiuos veiksmus suprantu ir vertinu kaip represijas bei ilgalaikį sąmoningą žmogaus kankinimą. Norėčiau pabrėžti, kad visi asmenys (teisėjai, teismo ekspertai), prisidėję prie bylos klastojimo – teismo ekspertizės vykdymo, pagal mano pareiškimą ir mano iniciatyva bus traukiami baužiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą bei bus teikiami skundai Vilniaus apygardos teismo pirmininkui, Teisėjų Tarybos pirmininkui ir LR Prezidentei dėl Teisėjų etikos kodekso pažeidimus padariusių teisėjų neeilinio veiklos vertinimo atlikimo, jų patraukimo drausminėn atsakomybėn bei jų atleidimo iš teisėjo pareigų. Pažymėtina tai, kad dėl daugkartinių ir piktybiškų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų baudžiamojoje byloje Nr.1-9-517/2017 pagal ieškovo Zigmanto Šegždos ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr.2-2673-433/2017, kurioje atsakovas yra Lietuvos Respublikos valstybė. Ieškovas Zigmantas Šegžda reikalauja priteisti jam iš valstybės 120 tūkst. eurų dydžio neturtinę žalą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų pažeidimų. Teisėjas Rinaldas Adamonis ir kiti asmenys šioje byloje kaltinami galimai pažeidę BPK 44 str. 5 d. ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (teisės į greitą, teisingą ir nešališką teismą pažeidimas). 2017 m. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo pataisas, todėl valstybė visas išmokėtas sumas išieškos regreso tvarka iš kaltų asmenų. Tai liečia visus prokurorus ir teisėjus (teisėjai Algimantas Valantinas, Rinaldas Adamonis, Vaida Sinkevičienė, Daiva Kazlauskienė, Aiva Survilienė, Laureta Ulbienė, Audrius Cininas, Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Virginija Liudvinavičienė ir kt., prokurorai Vida Bracevičienė, Jolita Kančauskienė) padariusius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamojoje byloje Nr.1-9-517/2017. Kadangi dauguma tekste nurodytų valstybės pareigūnų yra žydų tautybės asmenys, autorius supranta ir vertina šių asmenų veiklą kaip veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymius, numatytus baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170(1) str. – diskriminavimas dėl lietuvių tautybės, kilmės, įsitikinimų, pažiūrų turint tikslą suvaržyti lietuvių tautai priklausančio asmens teises ir laisves; kūrimas ir veikla žydų tautybės pagrindu grupių ir organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti lietuvių tautybės žmonių grupę ar jai priklausančius asmenis. Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus 2018-06-05 Vilniaus miesto apylinkės teismas (teisėjas Edvardas Juozėnas) išnagrinėjo teksto autoriaus iškeltą civilinę bylą prieš Lietuvą (atsakovai Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija) dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, procesinio delsimo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo. Byloje apstu duomenų, kad autoriui iškeltoje baudžiamojoje byloje 2014-2015 metais aktyviai sudalyvavo teisėjas Algimantas Valantinas, dabar einantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas. Yra pagrindas manyti, kad pagal tuometinį „trendą“ Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės užgaidas klusniai vykdė patarnautojų gausa iš policijos, prokuratūros ir teismų.
Beveik tuo pat metu 2018-06-07 d. Lietuvos apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kuri buvo iškelta kitaip mąstantiems, antifašistais save vadinantiems Giedriui Grabauskui ir Žilvinui Razminui. Žinant, kas vadovauja minėto teismo veiklai, galvos nereikia laužyti dėl to, koks bus teismo verdiktas. Ir štai kodėl. 2014-12-23 d. teisėjas Algimantas Valantinas palaimino autoriaus nepagrįstą suėmimą šiais žodžiais: „Tai, kad Z.Šegždai anksčiau buvo paskirta švelniausia kardomoji priemonė, kurios sąlygų jis nesilaikė, (...) sudaro pagrindą taikyti jo atžvilgiu griežčiausią kardomąją priemonę (suėmimą).“ Nežiūrint į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai visgi nenumato galimybės įkalinti asmenį už švelniausios represijos pažeidimą, tuo, manau, radikalios pakraipos baudžiamojo persekiojimo dvasinis lyderis tuometinei teisminei valdžiai ir jos oponentams pasiuntė aiškią žinią, kurią vėliau geriausiai perfrazavo kitas teisėjas - Audrius Cininas:„Jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“ Publikacijoje pateiktas apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino postulatas, autoriaus manymu, disonuoja su Konstitucinio Teismo jurisprudencija teigiančia, jog „toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga.“ Autoriaus byloje prieš Lietuvą esančių faktų visuma įrodo, kad išviešinti valstybės institucijų veiksmai jo atžvilgiu pakirto žmonių pasitikėjimą valstybe, taigi šie veiksmai kelia tiesioginę grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui. Valstybės institucijas, pareigūnus žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Autorius atliko analizę ir toliau pateikė savo išvadas apie tai, kaip minėtoje byloje valstybės valią išreiškė teisingumo ministro įgaliotas atstovas – teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Petras Grigalis bei generalinio prokuroro E.Pašilio įgaliotas atstovas – Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Gytis Normantas. 2017-04-17 d. teismo posėdyje valstybės valios reiškėjas Petras Grigalis, kaip tikras teisinės minties protuberantas, paskleidė tik jo lygio publikai suprantamą demagogiją, esą ieškovo „suėmimas atsirado pasekmėje kitos kardomosios priemonės nesilaikymo. Po to, kad sprendimas buvo panaikintas, tikrai nesuponuoja išvados, kad teisėjas veikė netinkamai, piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Pasikeitė aplinkybės. TAI YRA NORMALUS TEISINĖS DEMOKRATINĖS VALSTYBĖS PRINCIPAS. Kaip ir teismų sprendimai, nutartys, nuosprendžiai tik gali būti naikinami aukštesnės instancijos teismo, taip ir čia - kardomoji priemonė gali būti panaikinama.“ Kitais žodžiais tariant, tobulas nusišnekėjimas teisme yra normalus Teisingumo ministerijos atstovų principas. Įdomu tai, kad vieno teismo posėdžio metu davęs pylos ieškovui, 2018-06-05 d. teismo posėdyje valstybės įgaliotasis atstovas Petras Grigalis apskritai nepasirodė. Teismo posėdžio metu nedetalizuota, ar tai buvo darbo drausmės pažeidimas. Supraskite žmonės - Petras pademonstravo valstybės valios reiškėjo valią. Tuo tarpu 2017-04-17 d. teismo posėdyje „Z.Šegžda prieš valstybę“ jurisprudencijos kompendiumas prokuroras Gytis Normantas, ieškovo paprašytas, negalėjo nurodyti teisės normos, kuria apibrėžiama „baudžiamojo proceso intereso“ sąvoka. Prokuroras nenurodė, nes tokia norma neegzistuoja. Gi, savo 2016-12-08 d. atsiliepime į autoriaus ieškinį prokuroras Gytis Normantas trankėsi žaibais, lyg barzdotasis vikingas, kuršių priremtas prie sienos (nordmann – šiaurietis, vokiečių k.): „BAUDŽIAMOJO PROCESO INTERESAS – apsaugoti nukentėjusiąją (Sigitą Jurgelevičienę) nuo naujų nusikalstamų veikų, kurias jos atžvilgiu gali padaryti įtariamasis, yra nepalyginamai svarbesnis, nei hipotetiniai nuostoliai ar nepatogumai, kuriuos gali patirti įtariamasis.“ Taigi, mieli parapijiečiai, skaitykite iš nordmann‘o lūpų ir manykite taip - „verslo trikampių“ interesas – apsaugoti „nacionalinę vertybę“ Viešųjų pirkimų tarnybos direktorę Sigitą Jurgelevičienę nuo išviešinimo. Nors Konstitucijos 22 straipsnis garantuoja, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į žmogaus asmeninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą tačiau, kaip matyti iš autoriaus (ieškovo) civilinės bylos medžiagos, valstybės institucijos, pažeisdamos nekaltumo prezumpciją, nuo 2014 metų ieškovą prilygino kriminaliniam nusikaltėliui, taiko jam aibę represijų ir elgiasi su juo itin nuožmiai, kaip su tikru nusikaltėliu. Policijos, prokuratūros ir teismų dokumentuose ant ieškovo nuolat pilamas purvas, naudojami keiksmažodžiai, įvairiose teismo bylose agresyviai puolama, įžeidinėjama ieškovo asmenybė. Dėl to buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas. Prokuratūros ir teismų įpareigojimai ieškovą iškeldinti iš nuolatinės gyvenamosios vietos, pažeidė jo asmens konstitucinę teisę į privačią nuosavybę. Atsiliepime į ieškinį valstybės atstovo G.Normanto teiginys neatitinka tikrovės, esą ieškovas nurodo, kad jo atžvilgiu taikyti procesiniai veiksmai atitinka Baudžiamojo proceso kodeso (BPK) normas. Gi, generalinės prokuratūros atstovas teismų nutartyse dėl suėmimo skyrimo ir pratęsimo nerado konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad suėmimas ir jo pratęsimas buvo skirtas esant suėmimo skyrimo pagrindams. Nors teismai spręsdami suėmimo klausimą vadovavosi BPK 122 str. 8 dalimi, pastaroji nenustato suėmimo skyrimo pagrindų. Argumentas, kad griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas asmeniui skirti suėmimą, yra niekinis, nes BPK 122 str. (Suėmimo skyrimo pagrindai) sąvoka „griežta laisvės atėmimo bausmė“ apskritai neegzistuoja. BPK 122 str. 4 dalies norma nustato, kad: „Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.“ Prokuroras G.Normantas davė suprasti, kad ieškovui buvo skirtas suėmimas remiantis BPK 122 str. 4 dalyje esančia formuluote, kad „jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.“ Tačiau tokia išvada paneigtų BPK 122 str. 4 dalies esmę ir tikslą - užkirsti kelią naujų labai sunkių ir sunkių nusikaltimų darymui. Tuo tarpu ieškovas buvo įtariamas tik apysunkio nusikaltimo padarymu. Ypač makabriškai skamba sistemingai kartojamas argumentas, kad suėmimas yra alternatyvų neturinti kardomoji priemonė BPK 119 str. numatytiems tikslams siekti - užtikrinti dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, naujų nusikalstamų veikų užkirtimą. Prokuroras G.Normantas atsiliepime bando „kibti į atlapus“ teisėjui A.Valantinui, kvestionuodamas 2015-02-18 Vilniaus apygardos teismo nutarties pagrįstumą. Prokuroras mano, kad teisėjas A.Valantinas savo nutartimi turėjo tikslą kritikuoti Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pareiga buvo ne kritikuoti, bet patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, bei priimti atitinkamą sprendimą. Diplomuotas valstybės atstovas, įtartinai keistai aiškina BPK nuostatas, kadangi mano, jog Vilniaus apygardos teismas priimdamas atstovui neparankią 2015-02-18 nutartį turėjo teisę Z.Šegždos apeliacinį skundą apskritai palikti nenagrinėtą. Valstybės atstovas G.Normantas, pasisakydamas dėl teismų procesinių pažeidimų, kurių esmė ta, kad suimtasis ieškovas nebuvo pristatytas į teismą sprendžiant jo suėmimo klausimus, vadovaujasi BPK 127 str. 6 d. ir 130 str. Tačiau valstybės atstovas nepaneigė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje įtvirtintų nuostatų, kurios imperatyviai įpareigoja suimtąjį pristatyti teisėjui, kai nagrinėjamas asmens suėmimo klausimas. Be to valstybės atstovas demonstruoja teisinį „išprusimą“, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą vadindamas rungtyniškumo principu. Žiūrint per Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos prizmę, yra nepateisinama, kad procesiniai veiksmai būtų stabdomi dėl skundų, arba dėl to, kad buvo pakeistas ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras arba, kad teisme tiesiog pritrūko teisėjų. Arba, suverčiama kaltė ieškovui už tai, kad prokuratūra pagal devynių teisėjų pareiškimą juos pripažino nukentėjusiais. Valstybės atstovas G.Normantas pasigavo ieškovo mintį, kad pastarasis parašė 140 skundų, tačiau neįvardijo, kad didžioji dauguma skundų nebuvo susijusi su jam iškelta baudžiamąja byla. Problemas dėl autoriui iškeltos baudžiamosios bylos tomų „vaikščiojimo“ po teismus prokuratūra galėjo efektyviai išspręsti padarydama keletą bylos kopijų. Vėliau išaiškėjo, kad bylos kontrolinė kopija vis dėlto egzistuoja. G.Normantas, prašydamas teismo atmesti ieškinį remiantis CK 6.282 straipsniu „ Atsižvelgimas į nukentėjusio asmens kaltę ir padariusio žalą asmens turtinę padėtį“ pripažino, kad ieškovas dėl procesinio delsimo patyrė neturtinę žalą. Nagrinėjamo ieškinio atveju CK 6.282 straipsnio taikymas paneigtų Konstitucijos 33 straipsnį, kuris piliečiams laiduoja teisę kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Priešingu atveju išeitų, kad valstybės represijų nukentėjęs asmuo yra kaltas dėl to, kad skundais gina savo pažeistas teises. Prokuroras, pasisakydamas dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo mano, kad ne teismas, bet ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras turi teisę iškeldinti įtariamąjį iš jam priklausančio būsto, kas paneigia BPK 1311 str. 2 dalį - ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Prokuroras G.Normantas pripažino, kad 2014-04-19 d. ieškovas buvo neteisėtai sulaikytas – pristatytas į Vilniaus rajono policijos komisariatą ir dėl šio sulaikymo nebuvo surašytas laikinojo sulaikymo protokolas. G.Normanto nuoroda, kad ieškovas nebuvo sulaikytas BPK 140 str. pagrindu, tik patvirtina faktą, kad ieškovui buvo atimta laisvė neteisėtai. Valstybės atstovas G.Normantas, atsiliepime į ieškinį pasisakydamas dėl ieškovo neteisėto sulaikymo 2014-12-03 dieną neteisingai nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie faktinį jo sulaikymą. Esą duomenų, kiek jis faktiškai buvo sulaikytas nėra. Tačiau valstybės atstovas pripažino, kad nuo 14 val. iki 16.45 val. ieškovą pristatyti į teismą, suorganizuoti posėdį, teismui surašyti nutartį ir ieškovą nugabenti į tardymo izoliatorių nėra laikoma per ilgu laiku. Taigi, prokuroras G.Normantas pripažino, kad į teismo posėdį ieškovas neatvyko laisva valia arba gavęs teismo šaukimą. Valstybės atstovas, be kita ko, nepateikė įrodymų, kad teismo šaukimas buvo įteiktas ieškovui. Kita vertus, ieškovas kartu su patikslintu ieškiniu pateikė teismui įrodymą, kad jis buvo faktiškai sulaikytas 2014-12-03 dieną. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-02-03 nutartyje Nr. ITS-59-494/2015 yra užfiksuota, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Kančauskienė 2015-01-09 nutarime nurodė, kad prokurorės V.Bracevičienės 2014-11-27 nutarimu buvo paskelbta ieškovo paieška, kas suteikė teisėtą pagrindą pareigūnams sulaikyti paieškomą asmenį ir iš karto pristatyti jį ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad būtų išspręstas kitos kardomosios priemonės klausimas. 2014-12-03 Z.Šegžda buvo sulaikytas Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpose ir pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl kardomosios priemonės paskyrimo.“ Be to, 2018-04-08 ieškovas pateikė teismui dar vieną įrodymą, kad jis buvo faktiškai sulaikytas 2014-12-03 dieną. 2015-05-11 Vilniaus apygardos teismo (teisėjas Vladislavas Lenčikas) nutartyje Nr.1S – 608-190/2015 yra užfiksuota (3 lapo 3 pastraipa), kad „prokurorė V.Bracevičienė ir policijos pareigūnai teisėtai ėmėsi priemonių sulaikyti šį asmenį (ieškovą Z.Šegždą) ir iš karto pristatyti jį ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl griežtesnės kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (...) Nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.“ 2017-10-24 Vilniaus apygardos teismo teisėjos Jadvygos Mardosevič nutartyje dėl bylos sustabdymo sutinkama su ieškovo teiginiu, kad prokuratūra atitinkamus dokumentus iš baudžiamosios bylos gali gauti ir pateikti į civilinę bylą. Be to teisėja sutinka su ieškovo teiginiu, jog būtinus dokumentus ar jų nuorašus iš baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo turi teisę išreikalauti teismas. Vien todėl, kad generalinės prokuratūros atstovas nesusipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, neišreikalavo iš baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo dokumentų, reikšmingų atsikirtimams į ieškinį pagrįsti, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys atmestinas dalyje dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjo Rinaldo Adamonio šališkumo. Dar daugiau. Prokuratūros atsiliepime į patikslintą ieškinį cituojami baudžiamosios bylos antrojo tomo duomenys dėl ieškovo įsiskolinimo, prieštarauja valstybės atstovo teiginiams, kad prokuratūros atstovas nėra susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. Teisingumo ministerijos atstovas Petras Grigalis 2016-12-09 atsiliepime į autoriaus ieškinį pažodžiui atkartojo 2014-12-03 d. ir 2015-07-21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis, tačiau rimtesnės teisinės argumentacijos taip ir nepateikė. Ministerijos atstovas, kažin, ar suprato ieškinio esmę, kadangi 2018-01-17 atsiliepime į patikslintą ieškinį, autoriaus ieškinį pavadino „dar vienu skundu dėl teisėjo Rinaldo Adamonio“. P.Grigalio atsiliepimuose išdėstyti faktai ir jų interpretacija tik patvirtina, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavę prokurorai ir teismai padarė klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. P.Grigalis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga nuolat buvo siunčiama teismams, todėl prokuroras neturėjo galimybių užbaigti ikiteismino tyrimo per nustatytą terminą. Tuo valstybės atstovas pripažino, kad buvo labai blogas su byla susijusių pareigūnų ir teismų veiklos efektyvumas ir koordinavimas. Valstybės atstovas P.Grigalis atsiliepime nurodė, kad nelaikytina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimu aplinkybė, kad, sprendžiant suėmimo klausimą, ieškovą atstovavo advokatas, o pats ieškovas teismo posėdžiuose nedalyvavo. Pirma. Argumentas yra paneigtinas, nes ieškovas minėtu laikotarpiu buvo suimtas, todėl nebuvo pristatytas į teismo posėdžius dėl teismų kaltės. Antra. Kvalifikuotas teisininkas P.Grigalis privalo žinoti, kad sulaikyto ar suimto asmens teises ikiteisminio tyrimo metu nustato ne Konvencijos 6 str. 3 dalis (kaip nurodyta jo atsiliepime), bet Konvencijos 5 str. 3 d. ir 4 dalis, kuriose nurodyta, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi būti skubiai pristatytas teisėjui (5 str. 3 d.) bei turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo ar suėmimo teisėtumo ir, jeigu asmuo kalinamas neteisėtai, nuspręstų jį paleisti (5 str. 4 dalis). Gi, P.Grigalio nurodytas Konvencijos 6 str. 3 d. c punktas garantuoja asmens teises bylą nagrinėjant teisiamajame teisme: „Kiekvienas kaltinamas (t.y. kaltinamasis) nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats ar padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą.“ Trečia. Pažymėtina, kad valstybės atstovas atsiliepimo tekste pakeitė Konvencijos teksto formuluotę, norėdamas pagrįsti, kad Konvencija neįpareigoja, kad suimtas asmuo būtų pristatytas teisėjui, pakanka tik jo gynėjo dalyvavimo teisme. Cituoju valstybės atstovo teiginį:„Pažymėtina, kad Konvencijoje nustatyta, jog kiekvienam žmogui garantuojama teisė gintis pačiam ar per jo gynėją (Konvencijos 6 str. 3 dalis).“ Diplomuotas ministerijos atstovas galbūt nesuprato, kad ieškovas cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kad prokuratūra ir teismai spręsdami ieškovo suėmimo klausimą, privalėjo pateikti duomenis apie tai, ar asmuo rengiasi bėgti, slėptis užsienyje – ar asmuo turi lėšas užsienio bankuose, ar asmuo pirko didelę sumą užsienio valiutos, ar jis turėjo galimybę parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą. Valstybės atstovas atsiliepime piktai kaltina ieškovą kišimusi į prokuroro ir teismų veiklą, esą ieškovas nurodinėja, kokią informaciją šie turėjo pateikti ir išnagrinėti. Tačiau autorius mano, kad vadovavimasis teisės viršenybės principu, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bei BPK 7 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu negali būti laikomas ieškovo kišimusi į prokuroro ir teismų veiklą. Valstybės atstovas 2018-01-17 atsiliepime teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo skundų gausą nenustatė, kad teisėjo Rinaldo Adamonio veiksmai yra neteisėti. Autoriaus duomenimis, šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi, pažeidžiant BPK 440 str. 1d., didžiosios dalies skundžiamų teisėjo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas net nebuvo tikrinamas Vilniaus apygardos teisme. Valstybės atstovas P.Grigalis apkaltino ieškovą, neva šis piktnaudžiauja procesu, kadangi pateikė didelį skaičių skundų. Autorius, gi, pažymi, kad asmens teisė apskųsti institucijų ar žemesnės instancijos teismų sprendimus yra viena iš esminių ir apriboti šią teisę galima tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės atstovui išaiškintina, kad teismai, vykdydami teisingumą privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999-12-21, 2007-10-24, 2009-04-10, 2012-12-06 nutarimai). 2018-06-01d. 15min.lt rašė, kad 2009 m. MG Baltic koncerno atstovai siekė, kad iš pareigų būtų atleisti jiems netinkantys institucijų vadovai – VSD vadovas P.Malakauskas ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Portalas pranešė, kad 2010 m. kovą, praėjus mėnesiui po Algimanto Valantino atsistatydinimo, R.Raulynaitis siekė suorganizuoti su juo susitikimą. Tikėtina, kad buvo norima siūlyti Algimantui Valantinui susitaikyti su „verslo trikampyje“ įsikūrusiu koncernu. Sprendžiant iš to, kad įsidarbinęs eiliniu teisėju A.Valantinas stulbinančiai greitai katapultavo į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko postą, galima daryti drąsią prielaidą, kad dvasiniai lyderiai rankomis sukirto. Į klausimą, ar A.Valantinas tikrai bendradarbiavo su verslo trikampio atstovais, anksčiau ar vėliau atsakys Valstybės saugumo departamentas. Kiltų naujas skandalas, jeigu išaiškėtų, kad teisėjas A.Valantinas galėjo būti paprašytas ginti tuometinės Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės Sigitos Jurgelevičienės interesus autoriui iškeltoje baudžiamojoje byloje. Ką tik Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadoje išsakyta nuomonė, kad koncerno vadovų veiklos kryptis buvo ir šiuo metu tebėra sisteminės neteisėtos įtakos valstybės valdžios įstaigoms, politikams, valstybės tarnautojams ir pareigūnams darymas, šios įtakos naudojimas užsitikrinant gaunamos informacijos valdymą ir neskaidrų dalyvavimą valstybės paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose. Panašu, kad valdžiažmogiams kitaip mąstančių žmonių terorizavimas ir bauginimas nieko nekainuoja, nes už tai moka valstybė. Zigmantas Šegžda, žmogaus teisių aktyvistas iš Vilniaus |
Konstitucinis teismas:
"Pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei." ArchivesCategories |